Įrašų kategorija: Šventadienio pamokslas

Viešpaties kvietimas: „Lozoriau, išeik!“ – tai Dievo balsas, suskambantis toje mūsų būties dalyje, kurią laikėme mirusia, neverta meilės, kurioje, mūsų skaityti toliau…

Dievas paprasčiausiai žvelgia į mus, kaip į mylimus vaikus, kurie per savo kvailumą padaro nuodėmes. Eidamas pro šalį, Jėzus pamatė skaityti toliau…

Tada, kai peržengus egzistencijos ribą, tikėjimas ir viltis nebebus reikalingi, išliks vienintelė meilė, nes mūsų kelias veda ten, pas visos skaityti toliau…

Mūsų atsimanymas prasideda tada, kai nustojame klausytis savęs, savo baimių, nerimo ir pradedame klausytis Dievo balso, kviečiančio išeiti iš savęs, skaityti toliau…

Gundymų istorijoje Viešpats pasirinko tapti balsu visiems svyruojantiems, kurie ketina pasiduoti, kurie galvoja, kad neverta gyventi kaip Dievo vaikams, nes skaityti toliau…

Ką iš tiesų reiškia Jėzaus nurodymai: mylėkite, melskitės, atsukite, atiduokite? Tai ne įsakymai, nes neįmanoma liepti mylėti, bet vartai, atveriantys skaityti toliau…

„Taip“ ir „Ne“… Netiesa, kad žodžius išnešioja vėjas: kai kurie žodžiai patenka į vidų ir turi galią kurti arba griauti. skaityti toliau…

„Jūs žemės druska. Jei druska išsidvoktų, kuo gi ją reikėtų pasūdyti? Ji niekam netinka, ir belieka ją išberti žmonėms sumindžioti. skaityti toliau…

Jėzus sako, kad palaiminti yra vargdieniai, o ne vargas. Dievas laimina žmones, o ne jų gyvenimo aplinkybes. Dievas yra su skaityti toliau…

Tikėjime pirmiausia Dievo veikimą reikia patirti, kad galėtume jį suprasti. Išgirdęs, kad Jonas suimtas, Jėzus pasitraukė į Galilėją. Jis paliko skaityti toliau…

Matydamas ateinantį Jėzų, Jonas prabilo: „Štai Dievo Avinėlis, kuris naikina pasaulio nuodėmę! Čia tasai, apie kurį aš kalbėjau: Po manęs skaityti toliau…

Dievas mane myli dar prieš ką nors padarant, tada, kai dar neturime bet kokių nuopelnų. Jam nesvarbu, ar mes tą skaityti toliau…