Evangelija Mt 25, 14–30

Anuo metu Jėzus pasakė savo mokiniams tokį palyginimą: 

„Vienas žmogus, iškeliaudamas į svetimą šalį, pasišaukė tarnus ir pavedė jiems savo turtą. Vienam jis davė penkis talentus, kitam du, trečiam vieną – kiekvienam pagal jo gabumus – ir iškeliavo. 

Tas, kuris gavo penkis talentus, tuojau nuėjęs ėmė verstis ir pelnė kitus penkis. Taip pat kuris gavo du talentus, pelnė kitus du. O kuris buvo gavęs vieną, nuėjo, iškasė duobę ir paslėpė šeimininko pinigus. 

Praslinkus nemaža laiko, anų tarnų šeimininkas grįžo ir pradėjo daryti su jais apyskaitą. 

Atėjo tas, kuris buvo gavęs penkis talentus; jis atnešė kitus penkis ir tarė: ‘Šeimininke, davei man penkis talentus, štai aš pelniau kitus penkis.’ 

Šeimininkas atsakė: ‘Gerai, šaunusis ir ištikimasis tarne! Kadangi buvai ištikimas mažuose dalykuose, aš tau pavesiu didelius. Eikš į savo šeimininko džiaugsmą!’ 

Taip pat tas, kuris buvo gavęs du talentus, atėjęs pasakė: ‘Šeimininke, davei man du talentus, štai aš pelniau kitus du.’ Šeimininkas tarė: ‘Gerai, šaunusis ir ištikimasis tarne! Kadangi buvai ištikimas mažuose dalykuose, aš tau pavesiu didelius. Eikš į savo šeimininko džiaugsmą!’ 

Prisiartinęs tasai, kuris buvo gavęs vieną talentą, sakė: ‘Šeimininke, aš žinojau, kad tu žmogus kietas: pjauni, kur nesėjai, renki, kur nebarstei. Pabijojęs nuėjau ir paslėpiau tavo talentą žemėje. Še, imkis, kas tavo.’ 

Šeimininkas jam atsakė: ‘Blogasis tarne, tinginy! Tu žinojai, kad aš pjaunu, kur nesėjau, renku, kur nebarsčiau. Taigi tau reikėjo leisti mano pinigus į apyvartą, ir sugrįžęs aš būčiau gavęs juos su palūkanomis. Todėl atimkite iš jo talentą ir atiduokite tam, kuris turi dešimt talentų. Kiekvienam, kas turi, bus duota, ir jis turės su perteklium, o iš neturinčio bus atimta ir tai, ką jis turi. Šitą netikusį tarną išmeskite į tamsybes. Ten bus verksmas ir dantų griežimas’.“

Šiandien Evangelijoje Jėzus pasakoja palyginimą apie žmogų, kuris, iškeliaudamas į svetimą šalį, patikėjo tarnams savo turtą. Vienam davė penkis talentus, kitam du, o trečiam vieną – kiekvienam pagal jo gabumus. Pirmieji du tarnai gautus talentus panaudojo ir padvigubino, o trečiasis, bijodamas šeimininko, savo talentą užkasė į žemę. Sugrįžęs šeimininkas pirmuosius du pagyrė, o trečiąjį sudraudė. Šiuo palyginimu Jėzus kalba ne vien apie pinigus ar materialinį turtą. Jis kalba apie mūsų gyvenimą, apie Dievo patikėtas dovanas ir atsakomybę už tai, kaip jas panaudojame.

Kiekvienas žmogus iš Dievo yra gavęs talentų. Vieni turi ypatingų gabumų, kiti moka išklausyti, paguosti, pasirūpinti silpnesniu, kantriai atlikti kasdienes pareigas. Kartais mums atrodo, kad talentas yra tik tai, kas išskirtina ir pastebima: gražus balsas, gebėjimas vadovauti, kurti ar mokyti. Tačiau Dievo akyse talentas gali būti ir paprastas žmogaus gerumas, kantrybė, ištikimybė, gebėjimas mylėti.

Svarbu pastebėti, kad šeimininkas tarnams davė nevienodai. Vienam penkis, kitam du, trečiam vieną talentą. Tačiau sugrįžęs jis pirmuosius du pagiria tais pačiais žodžiais: „Gerai, šaunusis ir ištikimasis tarne!“ Tai reiškia, kad Dievas mūsų nevertina pagal tai, kiek turime, kiek pasiekėme ar kuo esame pranašesni už kitus. Jam svarbiausia mūsų ištikimybė. Žmogus, gavęs du talentus, nėra mažiau vertingas už tą, kuris gavo penkis. Abu atliko tai, kas jiems buvo patikėta. Todėl neturėtume savo gyvenimo nuolat lyginti su kitų gyvenimais. Kiekvienam Dievas yra patikėjęs savitą kelią ir savitas galimybes.

Tačiau trečiasis tarnas pasielgė kitaip. Jis užkasė savo talentą į žemę, nes bijojo. Jis nieko neprarado, bet ir nieko nesukūrė. Jo klaida buvo ne ta, kad turėjo mažiau už kitus, o ta, kad iš baimės nepasinaudojo tuo, ką buvo gavęs. Ir mūsų gyvenime baimė kartais tampa didžiausia kliūtimi. Bijome suklysti, būti nesuprasti, patirti nesėkmę. Kartais galvojame: geriau nieko nedarysiu, negu padarysiu netobulai. Tačiau taip galime praleisti daugybę progų padaryti gera. Dievas nelaukia iš mūsų tobulumo. Jis laukia, kad išdrįstume panaudoti tai, ką turime.

Šis palyginimas kviečia pagalvoti ne tik apie mūsų gabumus, bet ir apie laiką. Laikas taip pat yra Dievo dovana. Kiekviena diena mums patikėta, tačiau nė vienas nežinome, kiek tų dienų dar turėsime. Galime laiką iššvaistyti pykčiui, nuoskaudoms, tuštiems ginčams, o galime jį panaudoti tam, kas išlieka: meilei, gerumui, pagalbai, maldai.

Ypač svarbu suprasti, kad Dievo dovanos nėra skirtos vien mums patiems. Jeigu žmogus turi gebėjimą paguosti, jo dovana atsiskleidžia tada, kai jis pastebi kenčiantį. Jeigu moka mokyti, jo talentas duoda vaisių tada, kai padeda kitam augti. Jeigu turi materialinių galimybių, gali jomis pasidalyti su stokojančiu. Tikrasis talentų vaisius yra ne mūsų asmeninė šlovė, bet gėris, kurį per mus patiria kiti. Dievas mus apdovanoja ne tam, kad savo dovanas saugotume paslėptas, bet kad jos taptų meilės darbais.

Evangelijos pabaigoje girdime griežtus žodžius apie nenaudingą tarną. Jie primena, kad žmogus yra atsakingas ne tik už padarytą blogį, bet ir už gėrį, kurį galėjo padaryti, tačiau nepadarė. Kartais manome, kad pakanka niekam nekenkti, nieko blogo nedaryti. Tačiau krikščioniškas gyvenimas yra daugiau negu blogio vengimas. Tai pašaukimas aktyviai mylėti, padėti, kurti, dalytis. Juk galima nugyventi gyvenimą nieko ypatingo nesugadinus, bet kartu ir nepadarius to gero, kuriam buvome pašaukti.

Artėjant liturginių metų pabaigai Bažnyčia kviečia pažvelgti į savo gyvenimą amžinybės šviesoje. Vieną dieną kiekvienas turėsime atsakyti, kaip panaudojome tai, kas mums buvo patikėta. Tačiau šiandien dar turime laiko. Galime atrasti savo dovanas, išdrįsti pradėti tai, ką ilgai atidėliojome, pasidalyti gerumu, kurį laikėme savyje. Ir tam nereikia laukti ypatingos progos. Kartais didžiausi Dievo darbai prasideda nuo mažų, kasdienių mūsų pasirinkimų.

Tad prašykime Viešpatį drąsos ir išminties atsakingai naudoti Jo dovanas. Kad nesilygintume su kitais, nebijotume savo ribotumo ir nepamirštume, jog net mažiausias geras darbas Dievo akyse turi vertę. Tegul mūsų gyvenimas tampa ne užkastų, bet vaisių duodančių talentų liudijimu. Ir tegul vieną dieną išgirstame tuos pačius žodžius, kuriuos Evangelijoje išgirdo ištikimieji tarnai: „Gerai, šaunusis ir ištikimasis tarne! Eikš į savo šeimininko džiaugsmą!“ Amen.

Kun. dek. Vydas Juškėnas