Kraunasi...

 

Zarasų bažnyčios brangenybė – Švč. Mergelės Marijos su Vaikeliu Jėzumi paveikslas

 

Zarasų Švč. Mergelės Marijos Ėmimo į dangų bažnyčios didžiajame altoriuje saugomas vienas brangiausių šios šventovės turtų – Švč. Mergelės Marijos su Vaikeliu Jėzumi paveikslas, datuojamas XVI a. pabaiga – XVII a. pradžia. Tai ne tik meno kūrinys, bet ir ilgaamžis tikėjimo, maldos bei žmonių pasitikėjimo Dievo Motinos globa liudijimas.

Šiame atvaizde matome Švč. Mergelę Mariją (Santa Maria del Popolo) – tos pačios titulo bažnyčios, esančios Romoje, aikštėje prie senųjų miesto vartų, garsaus paveikslo sekimą. Tradicija pasakoja, kad būtent ši Marijos ikona pasitikdavo iš šiaurės į Romą atvykstančius piligrimus ir palydėdavo iškeliaujančiuosius.

Zarasų paveikslas išsiskiria reta ikonografija. Marija vaizduojama kiek pasisukusi į šoną, ant kairės rankos laikanti Vaikelį Jėzų. Dešine ranka ji švelniai prilaiko Sūnų, o jos veidas kupinas ramybės ir susimąstymo. Vaikelis Jėzus viena ranka laimina, kita laiko Evangelijos ženklą. Šis atvaizdas tęsia senąją bizantinę Dievo Motinos Kelrodės (Hodegetria) ikonų tradiciją, kurioje Marija rodo kelią į Kristų.

Istoriniai šaltiniai liudija, kad anksčiau šis paveikslas buvo Vilniuje, o į Zarasų bažnyčią pateko kaip Vilniaus vyskupo Abraomo Vainos dovana. Manoma, jog tai įvyko XVII a. pradžioje. Jau 1615–1616 m. vyskupo rūpesčiu paveikslas buvo atnaujintas, o jo gerbimo tradicija plito tarp tikinčiųjų.

Pasakojama, kad prie šio Marijos atvaizdo žmonės patirdavo malonių. Apie tai liudija ir votai – asmeninės padėkos, išklausytų maldų ar prašymų ženklai, kabinami prie šventų paveikslų. Zarasų bažnyčios didžiajame altoriuje jų išliko iki mūsų dienų. Tarp jų – garsios juvelyrės Jurgitos Erminaitės-Šimkuvienės sukurtas padėkos votas, kurį Zarasų parapijiečiai 2025 m. padovanojo klebonui kun. Vydui Juškėnui už tarnystę ir rūpestį restauruojant šį šventą paveikslą.

Švč. Mergelės Marijos paveikslas per šimtmečius patyrė ne vieną atnaujinimą. Laikas, aplinkos poveikis ir ankstesni tvarkymo darbai paliko savo žymes, todėl buvo būtina profesionali restauracija. 2023–2024 m., klebono kun. Vydo Juškėno ir Zarasų parapijos iniciatyva, globojant Panevėžio vyskupui Linui Vodopjanovui OFM, paveikslas buvo kruopščiai restauruotas.

Restauravimo darbus atliko specialistų komanda: paveikslą restauravo Jūratė Derkintienė, aptaisus – Rimvydas Derkintis, votus – Lauryna Kiškytė-Rėmus. Technologinius tyrimus atliko Dalia Panavaitė ir Rapolas Vedrickas, istorinius-menotyrinius tyrimus parengė dr. Regina Stankevičienė.

Restauracijos metu paaiškėjo, kad dalis pirminio paveikslo tapybos buvo neišlikusi – išliko apie 160 metų senumo, tačiau autentišką gero meistro darbą atskleidžiantis sluoksnis. Nors originalaus pirmojo vaizdo jau nebematome, šis paveikslas ir šiandien išsaugo savo dvasinę vertę bei šimtmečių tikėjimo atmintį.

Pasak menotyrininkės dr. Reginos Stankevičienės, ankstyvieji Lietuvos Marijos Snieginės tipo paveikslai yra dešimtmečiu kitu vėlesni už Zarasų bažnyčios paveikslą, todėl šis atvaizdas laikomas vienu seniausių ir gražiausių Švč. Mergelės Marijos paveikslų Lietuvoje.

Šiandien Zarasų bažnyčios didžiajame altoriuje esantis Marijos su Vaikeliu paveikslas ir toliau kviečia tikinčiuosius sustoti maldai. Jis primena daugybę žmonių kartų, kurios čia atnešė savo džiaugsmus, rūpesčius, prašymus ir padėkas. Penktą šimtmetį skaičiuojantis atvaizdas išlieka gyvu tikėjimo ženklu – švelniai liudijančiu Dievo Motinos artumą ir globą.

 


Malda Švč. Mergelei Marijai su Vaikeliu Jėzumi

 

Motina Marija, Tu, kuri laikai Jėzų savo glėbyje ir švelniai žvelgi iš Zarasų bažnyčios altoriaus, apkabink mus savo meile. Užtark mus, kad būtume tyri širdimi ir pasitikėtume Dievu. Mokyk mus klausytis, priimti Dievo valią ir mylėti kaip Tu. Tegul mūsų gyvenimai tampa gyva Evangelija, kuri teikia mums malonę ir Išganymą. To prašome per Kristų mūsų Viešpatį. Amen.

 

 


 

GIESMĖ ZARASŲ MARIJAI

 

ŽODŽIAI / NATOS

 

 


Kategorija Naujienos


Grįžti atgal Paskelbta: 2026-02-01

Mėnesio populiariausi straipsniai



© 2026 www.zarasuparapija.lt