Gyvojo Rožinio draugija
Rožinis yra Evangelijos santrauka.
Jis išreiškia gyvą tikėjimą ir nuoširdžią meilę Išganytojui ir Švč. Mergelei Marijai.
Daugelis popiežių antrajame tūkstantmetyje turėjo bei puoselėjo pamaldumą į Mariją. Po Leono XIII – „Rožinio popiežiaus“ – visi popiežiai rekomendavo šią maldą. Jonas Paulius II buvo ypač pamaldus šv. Dievo Motinai. Jis visada nešiojosi rožinį su savimi ir be paliovos jį kalbėjo. Gyvojo Rožinio Draugijos nariai meldžiasi visame pasaulyje. Jie įsipareigoja kiekvieną dieną tam mėnesiui numatytomis popiežiaus ir vyskupo intencijomis melstis jiems pavestą vieną Rožinio maldos slėpinį, taip jungdamiesi į Rožinio maldos grandinę. Įsipareigojimas kasdien šiai maldai skirti bent dešimt minučių stiprina bendrystę su Švč. Mergele Marija ir Viešpačiu bei leidžia patirti daug malonių.
Zarasų parapijoje Gyvojo Rožinio draugija įkurta 2005 m. sausio 2 d. Šiuo metu draugijoje yra 15 grupių jungiančių 300 maldininkų. Gyvojo Rožinio draugijos vadovė – Halina Gudžiukienė, draugijos narės: Danutė Dolotovienė, Elzbieta Arulienė, Loreta Podolskienė. Gyvojo Rožinio draugijos narės aktyviai dalyvauja Švč. Sakramento adoracijoje, lanko ligonius, platina katalikišką spaudą.
Pasirodžiusi Švč. Mergelė Marija Lurde ir Fatimoje kvietė kalbėti Rožinį. Evangelijos santrauka – pamaldus Jėzaus gyvenimo apmąstymas. Kalbėti Rožinį – tai kartu su Šv. Marija kontempliuoti Kristaus veidą.
Gyvojo Rožinio draugijos nario Pasiaukojimo aktas Švenčiausiajai Mergelei Marijai
Švenčiausioji Mergele Marija, Gailestingumo Motina, aukoju save Tavo Nekalčiausiajai Širdžiai.
Ryžtuosi gyventi su Dievu ir Dieve, vykdyti visus įsipareigojimus, prisiimtus Krikšto metu.
Meldžiuosi už šeimas, kad jose stiprėtų krikščioniškasis tikėjimas, dora ir šventa meilė, prašau taikos pasauliui,
maldauju išminties visiems, skelbiantiems Dievo Žodį.
Įsipareigoju siekti vidinio atsivėrimo Šventajai Dvasiai, išvaduojančiai mane nuo ydų ir trūkumų
bei suteikiančiai drąsos vykdyti Tėvo valią.
Prašau Tave, Brangiausioji Motina, užtarimo asmeniniame krikščioniškame gyvenime, įsipareigoju vykdyti Bažnyčios kvietimą – gyventi pagal Evangeliją, klausytis Dievo balso maldoje, ieškoti susitaikymo ir ramybės atgailoje, džiaugtis laiminimu ir stiprinimu šventosiose Mišiose, dalintis duona ir žodžiu vykdant apaštalavimo darbus.
Pasižadu kasdien melstis Rožinio maldą, sąmoningai mąstyti slėpinius,
prašyti kitiems atsivertimo ir stengtis būti pavyzdžiu kiekvienam broliui ir seseriai.
Siekiu išlaikyti vienybę su Šventuoju Tėvu, vyskupais ir kunigais, melstis už juos ir klausyti jų pamokančių žodžių.
Šiandien vėl šaukiuosi Tavęs, Jėzaus ir mūsų Motina, laukdamas(-a) užtarimo sau ir visiems Tavo vaikams. Amen.
IMPRIMATUR
+LINAS VODOPJANOVAS OFM
Episcopus Panevėžensis
Panevėžys 2017 Nr. 396/17
Zarasų bažnyčioje šv. Mišios už Zarasų parapijos Gyvojo Rožinio narius ir jų intencijomis aukojamos šiomis dienomis:
- 2024 m. sausio 6 d. 18 val.
- 2024 m. sausio 14 d. 12 val.
- 2024 m. sausio 20 d. 18 val.
- 2024 m. sausio 27 d. 18 val. (Gyv. rož. int. už mirusius)
- 2024 m. vasario 4 d. 12 val.
- 2024 m. vasario 10 d. 18 val.
- 2024 m. vasario 18 d. 12 val.
- 2024 m. vasario 24 d. 18 val. (Gyv. rož. int. už mirusius)
- 2024 m. kovo 2 d. 18 val.
- 2024 m. kovo 10 d. 12 val.
- 2024 m. kovo 16 d. 18 val.
- 2024 m. kovo 23 d. 18 val. (Gyv. rož. int. už mirusius)
- 2024 m. balandžio 6 d. 18 val.
- 2024 m. balandžio 14 d. 12 val.
- 2024 m. balandžio 20 d. 18 val.
- 2024 m. balandžio 27 d. 18 val. (Gyv. rož. int. už mirusius)
- 2024 m. gegužės 4 d. 18 val.
- 2024 m. gegužės 12 d. 10 val.
- 2024 m. gegužės 18 d. 18 val.
- 2024 m. gegužės 25 d. 18 val. (Gyv. rož. int. už mirusius)
- 2024 m. birželio 1 d. 18 val.
- 2024 m. birželio 15 d. 18 val.
- 2024 m. birželio 23 d. 12 val.
- 2024 m. birželio 29 d. 18 val. (Gyv. rož. int. už mirusius)
- 2024 m. liepos 7 d. 12 val.
- 2024 m. liepos 13 d. 18 val.
- 2024 m. liepos 21 d. 12 val.
- 2024 m. liepos 27 d. 18 val. (Gyv. rož. int. už mirusius)
- 2024 m. rugpjūčio 3 d. 18 val.
- 2024 m. rugpjūčio 11 d. 12 val.
- 2024 m. rugpjūčio 25 d. 12 val.
- 2024 m. rugpjūčio 31 d. 18 val. (Gyv. rož. int. už mirusius)
- 2024 m. rugsėjo 7 d. 18 val.
- 2024 m. rugsėjo 15 d. 12 val.
- 2024 m. rugsėjo 21 d. 18 val.
- 2024 m. rugsėjo 28 d. 18 val. (Gyv. rož int. už mirusius)
- 2024 m. spalio 5 d. 18 val.
- 2024 m. spalio 13 d. 12 val.
- 2024 m. spalio 20 d. 12 val.
- 2024 m. spalio 26 d. 18 val. (Gyv. rož int. už mirusius)
- 2024 m. lapkričio 10 d. 12val.
- 2024 m. lapkričio 17 d. 12 val.
- 2024 m. lapkričio 23 d. 18 val.
- 2024 m. lapkričio 30 d. 18 val. (Gyv. rož int. už mirusius)
- 2024 m. gruodžio 7 d. 18 val.
- 2024 m. gruodžio 15 d. 12 val.
- 2024 m. gruodžio 17 d. 18 val.
- 2024 m. gruodžio 28 d. 18 val. (Gyv. rož int. už mirusius)
Kviečiame Gyvojo Rožinio narius aktyviau dalyvauti ir semtis iš šv. Mišių malonių versmių.
Gyvojo Rožinio draugijos vadovė Halina Gudžiukienė
Visus, norinčius kartu melstis, nuoširdžiai kviečiame tapti Gyvojo Rožinio draugijos nariais.
***
Išsamiau paskaityti apie rožinio maldą galima Br. Benedict J. Groeschel, C.F.R. knygoje „Rožinis – vilties vėrinys. Rožinio slėpinių meditacijos“ (Katalikų pasaulio leidiniai, 2005).
Šioje knygoje spausdinamas ir šv. popiežiaus Jono Pauliaus II apaštališkasis laiškas vyskupams, kunigams ir tikintiesiems apie šventąjį rožinį „Rosarium Virginis Mariae“.
Štai keletas šios knygos ištraukų iš šv. popiežiaus Jono Pauliaus II minėto apaštališkojo laiško:
„Iš tikrųjų „Sveika, Marija“ fone sielos akimis peržvelgiami svarbiausi Jėzaus Kristaus gyvenimo įvykiai. Telkdamiesi į džiaugsmo, kančios ir garbės slėpinius, jie gyvai jungia mus su Jėzumi, galima sakyti, per jo Motinos širdį. Kartu į šias rožinio dešimtis mes galime surinkti asmeninio ar šeimos gyvenimo, mūsų šalies, Bažnyčios, žmonijos įvykius, t. y. asmeninius mūsų artimųjų įvykius, ypač artimiausių ir brangiausių mums žmonių. Šitaip paprasta rožinio malda pulsuoja žmogiškojo gyvenimo ritmu.“ (p. 86)
„Rožinis priklauso geriausiai ir priimtiniausiai krikščioniškosios kontempliacijos tradicijai. Atsiradęs ir išsiplėtojęs Vakaruose, jis yra tipiška meditacinė malda ir tam tikra prasme atitinka „širdies maldą“, arba „Jėzaus maldą“, sudygusią krikščioniškųjų Rytų dirvoje.“ (p. 90)
Rožinis – kontempliacinė malda
„Iš pačios Marijos patyrimo kilęs Marijos vainikas yra aiškiai kontempliacinė malda. Atėmus šį matmenį, jis prarastų savo prigimtį, kaip pabrėžė popiežius Paulius VI: „Rožinis be kontempliacijos yra kūnas be sielos, ir iškyla pavojus jam virsti mechanišku žodžių kartojimu, prieštaraujančiu Kristaus perspėjimui: „Melsdamiesi nedaugiažodžiaukite kaip pagonys; jie tariasi būsią išklausyti dėl žodžių gausumo“ (Mt 6,7). Rožinio prigimtis reikalauja, kad jis būtų kalbamas ramiu maldų ir apmąstymų ritmu, idant besimeldžiantysis galėtų lengviau atsidėti Viešpaties gyvenimo slėpinių kontempliacijai, lyg išgyvendamas juos širdimi tos, kuri buvo arčiausiai Viešpaties, ir taip atsivertų slėpinių neišsemiami turtai.““ (p. 97)
Su Marija panašėti į Kristų
„Todėl tobuliausias maldingumas, be abejo, yra tas, kuris daro mus panašius į Jėzų Kristų, suvienija su juo ir tobuliausiai pašvenčia jam. O kadangi iš visų kūrinių panašiausia į Kristų yra Marija, vadinasi, sielą labiausiai iš visų maldingumo praktikų mūsų Viešpačiui pašvenčia ir su juo supanašina maldingumas Švenčiausiajai Mergelei, jo Švenčiausiajai Motinai, ir juo siela bus labiau pašvęsta Marijai, juo ji bus labiau pašvęsta Jėzui Kristui! Niekada Kristaus kelias ir Marijos kelias neatrodo taip artimai susiję, kaip rožinyje. Marija gyvena tik Kristuje ir dėl Kristaus!“ (p. 102)
Kristaus slėpinys – žmogaus „slėpinys“
„Eidamas Kristaus keliu, kuriame „atnaujinamas“, atskleidžiamas ir atperkamas žmogaus kelias, tikintysis susiduria su tikruoju žmogaus paveikslu. Apmąstydamas Kristaus gimimą, jis atskleidžia sakralinį gyvybės pobūdį; žvelgdamas į Nazareto namelį, jis sužino esminę tiesą apie šeimą Dievo plane; klausydamasis Mokytojo jo viešojo gyvenimo slėpiniuose, jis randa šviesą, vedančią į Dievo karalystę, o sekdamas juo kelyje į Kalvariją, perpranta išganomosios kančios prasmę. Pagaliau apmąstydamas Kristaus ir jo Švenčiausiosios Motinos šlovę, jis regi tikslą, kuriam pašauktas kiekvienas iš mūsų, jei tik leisis išgydomas ir atmainomas Šventosios Dvasios. Tad galima sakyti, kad gerai apmąstomas kiekvienas rožinio slėpinys nušviečia žmogaus slėpinį.
Kartu tampa natūralu į šį susitikimą su Atpirkėjo šventąja žmogyste neštis visus sunkumus, rūpesčius, vargus ir siekius, kuriais paženklintas mūsų gyvenimas. „Pavesk savo rūpesčius Viešpačiui, ir jis tave palaikys“ (Ps 55, 23). Rožinio apmąstymai yra mūsų rūpesčių pavedimas gailestingosioms Kristaus ir jo Motinos širdims.“ (p. 118)
Rožinis kaip kelias suartėti su slėpiniu
„Medituoti Kristaus slėpinius rožinyje siūloma pagal tam tikrą metodą, dėl pačios jo prigimties padedantį prie jų priartėti. Šis metodas grindžiamas kartojimu. (p. 119)
Slėpinio paskelbimas
„Slėpinio paskelbimas, o galbūt ir galimybė jį pailiustruoti ikona – tai tarsi dėmesį patraukiantis scenos atidengimas. Žodžiai veda protą ir jausmą prie konkretaus epizodo arba Kristaus gyvenimo momento.“ (p. 123)
Dievo žodžio klausymasis
„Norint suteikti savo meditacijai biblinį pagrindą ir didesnę gelmę, naudinga paskelbus slėpinį perskaityti atitinkamą Biblijos ištrauką, priklausomai nuo aplinkybių ilgesnę arba trumpesnę. Todėl kiti žodžiai niekuomet nebūna tokie veiksmingi kaip įkvėptasis žodis. Jo reikia klausytis su įsitikinimu, kad tai Dievo žodis, skelbiamas šiandien ir „man“.“ (p. 124)
Tyla
„Klausymasis ir meditavimas semiasi peno iš tylos. Paskelbus slėpinį ir perskaičius Dievo žodį, dera ilgėliau patylėti ir mintimis gilintis į apmąstomą slėpinį, prieš pradedant balsiai melstis.“ (p. 125)
Tėve mūsų
„Išklausius Dievo žodį ir susitelkus į slėpinį visiškai natūralu, kad dvasia kiltų Tėvo link. Kiekvienu savo slėpiniu Jėzus visada veda mus pas Tėvą, į kurį nuolat kreipiasi, nes ilsisi jo „prieglobstyje“ (Jn 1,18). Jis nori mus suartinti su Tėvu, kad galėtume kartu su juo tarti: „Aba, Tėve!“ (Rom 8,15; Gal 4,6). Būtent Tėvo atžvilgiu jis daro mus savo broliais ir vienas kito broliais, suvienydamas mus Dvasia, kuri kartu yra jo Dvasia ir Tėvo Dvasia.“ (p. 125)
Dešimt „Sveika, Marija“
„Rožinio „Sveika, Marija“ kartojimas daro mus Dievo susižavėjimo dalyviais: tai kartu ir džiaugsmas, ir nuostaba didžiausio istorijos stebuklo akivaizdoje, ir jo pripažinimas. (…)
„Sveika, Marija“ svorio centras, tarsi abi dalis jungianti ašis, yra vardas Jėzus.“ (p. 127)
„Jėzaus vardo – vienintelio vardo, kuriuo mums suteikta išgelbėjimo viltis (plg. Apd 4,12), – artimai susijusio su Švenčiausiosios Motinos vardu, kartojimas, tarsi leidžiant jai pačiai mums jį pašnabždėti, yra suartėjimo kelias, kuriuo siekiama mus kuo giliau įvesti į Kristaus gyvenimą.
Būtent iš ypatingo ryšio su Kristumi, Mariją padarančio Dievo Motina, Theotόkos, kyla toji maldavimo stiprybė, su kuria mes kreipiamės į ją maldos antroje dalyje, pavesdami savo gyvybę ir savo mirties valandą jos motiniškai globai.“ (p. 127-128)
„Garbė Dievui Tėvui“
„Svarbu, kad „Garbė Dievui Tėvui“, kontempliacijos viršūnė, Rožinyje būtų gerai išryškinta.“ (p. 128)
„Tai, kiek gili ir gyva esti slėpinio meditacija, nuo vienos „Sveika, Marija“ iki kitos gaivinama meilės Kristui ir Marijai, lemia, kad Švč. Trejybės pašlovinimas po kiekvienos dešimties anaiptol nesutraukiamas į trumpą užsklandą, bet įgauna tikrąjį kontempliatyvųjį atspalvį, tarsi pakylėdamas dvasią į rojaus aukštybes ir leisdamas mums savaip išgyventi Taboro kalno patyrimą kaip būsimosios kontempliacijos nuojautą: „Gera mums čia būti!“ (Lk 9,33). (p. 128-129)
Vėrinys
„Čia pirmiausia reikia pažymėti, kad vėrinys artėja prie Nukryžiuotojo, nes šitaip atveria ir užsklendžia pačios maldos kelią. Tikinčiųjų gyvenimas ir malda sutelkiami į Kristų. (…)
Kaip skaičiavimo priemonė, žyminti maldos ritmą, vėrinys primena nepaliaujamą krikščioniškojo kontempliavimo ir tobulėjimo kelią. (…)
Taip pat gražu simbolinę vėrinio reikšmę išplėsti į mūsų tarpusavio santykių sritį; jis primena bendrystės ir bičiulystės ryšį, siejantį mus su Kristumi.“ (p. 131)
Pradžia ir pabaiga
„Rožinio kalbėjimas užbaigiamas malda popiežiaus intencija, kad besimeldžiančiojo žvilgsnis kryptų į platesnius Bažnyčios poreikių horizontus. Būtent siekdama paskatinti rožinio bažnytinį pobūdį, Bažnyčia panoro praturtinti jį atlaidais tiems, kurie jį kalba su reikiama nuostata.“ (p. 131)
„Bažnyčia visada pripažino ypatingą šios maldos veiksmingumą, nurodydama ją kalbėti bendruomenėje ir nuolat praktikuoti, patikint jai didžiausius sunkumus. Kai iškildavo grėsmė pačiai krikščionybei, būtent šios maldos galia atitolindavo pavojų, ir Rožinio Mergelė būdavo sveikinama kaip išgelbėjimo išprašytoja.“ (…)
Rožinis iš prigimties yra į taiką kreipianti malda, nes jį sudaro Kristaus, Taikos Kunigaikščio ir „mūsų sutaikinimo“ (plg. Ef 2,14), kontempliacija. (…)
Be to, dėl savo meditacinio pobūdžio ramia „Sveika, Marija“ seka rožinis besimeldžiantį veikia raminamai ir nuteikia jį priimti tą tikrąją ramybę, kuri yra ypatinga Prisikėlusiojo dovana (plg. Jn 14,27; 20,21), išgyventi ją savo viduje ir skleisti aplink save.
Rožinis yra taikos malda ir dėl jo nešamų artimo meilės vaisių.“ (p. 135)
„Būdamas malda už taiką, rožinis visada buvo ir yra šeimos malda ir malda už šeimą. Buvo laikas, kai ši malda itin branginta krikščioniškose šeimose ir aiškiai skatino jų vienybę. Nereikia prarasti šio brangaus paveldo. Reikia vėl pradėti melstis šeimoje ir melstis už šeimas.“ (p. 136)
„Maldoje susivienijanti šeima lieka vieninga. Pagal senovės tradiciją rožinis itin tinka kaip malda, kurioje vėl susitinka šeima. Jos nariai, iš tikrųjų nukreipiantys žvilgsnį į Jėzų, įgyja ir naują gebėjimą žiūrėti vienas kitam į akis, kad galėtų bendrauti, sutarti, vienas kitam atleisti, dalytis Dievo Dvasios atnaujintos meilės sutartimi. (…) Rožinį kalbanti šeima iš dalies atkuria Nazareto namų atmosferą: Jėzus atsiduria centre, su juo dalijamasi džiaugsmais ir kančiomis, jam į rankas atiduodami poreikiai ir planai, iš jo gaunama kelionei reikalingos vilties ir stiprybės.“ (p. 137)
„Gražu ir vaisinga šiai maldai patikėti ir vaikų auginimo kelią. (…) Rožinio malda už vaikus, dar geriau – su vaikais, nuo pat mažens juos rengiant tai kasdienei „maldos pauzei“ šeimoje, aišku, neišsprendžia visų problemų, bet teikia dvasinę pagalbą, kurios nedera sumenkinti.“ (p. 138)
Rožinis – lobis, kurį reikia atrasti
„Tokia lengva ir kartu tokia turtinga malda tikrai nusipelno, kad ją iš naujo atrastų krikščionių bendruomenė.“ (p. 139)