---

MAŽUTĖLIS

Mons. Adolfas Grušas

Jėzui tikrai nebuvo lengva… Rašto aiškintojų Jis buvo laikomas piktžodžiautoju, vertu mirties bausmės. Tuo pat metu fariziejai prieš Jį pradėjo šmeižto kampaniją. Negalėdami paneigti Jėzaus stebuklų, mėgino apkaltinti Jį raganavimu, kalbėdami, kad Jis išvaro piktąsias dvasias, padedamas demonų valdovo, kėsinosi į Jo gerą vardą. Negana to: pagrindiniuose Galilėjos miestuose Jo skelbiamas mokymas nerado jokio atgarsio. Trumpai tariant, Jėzui tikrai buvo pagrindo nusivilti…

Šiandien skaitomoje Evangelijoje mes kaip tik ir matome Jėzų tokioje situacijoje.

„Aš šlovinu tave, Tėve, dangaus ir žemės Viešpatie, kad paslėpei tai nuo išmintingųjų ir gudriųjų, o apreiškei mažutėliams. Taip, Tėve, nes tau taip patiko“…

Jėzus jaučiasi nusivylęs, ir Jis meldžiasi. Jis gieda giesmę gyvenimui ir stebisi tuo, ką daro Dievas. Jėzus mato blogį, bet mato ir pasaulyje esantį gėrį bei jame vykstančius stebuklus. Viskas priklauso nuo akių žvilgsnio, nuo to, ko ieškome, nes rasime tai, ką norime rasti.

Jėzus atnešė mums kitokį santykį su Dievu. Jis atėjo grąžinti mums tai, kas esame, būtent, vaikų orumą.

Viešpats yra įsitikinęs, kad Jo darbas nenuėjo veltui, todėl Jis šlovina Tėvą. Šlovina ne už tai, kad Izraelio išminčiai nepamatė Mesijo darbų, nes jų tikroji reikšmė, gilesnė prasmė jiems buvo nesuprantama. Jėzaus dėmesio centre yra mažutėliai. Nuostabu matyti, kad Jėzaus iš Nazareto Dievas nesiima ieškoti valdančiųjų klasės viršūnių. Jis suteikia supratimo privilegiją mažiesiems.

Tai džiugi žinia, tačiau reikia mokėti ją teisingai priimti. Mažutėliai nėra vaikai ar tiesiog paskutinieji, vargšai, tie kuriuos žmonės nustūmė į visuomenės pakraštį. Nepainiokime Jėzaus minimų mažutėlių ir su naivuoliais. Evangelijos mažumas nėra romantizmas, bet požiūris, per kurį kalba Dievas.

Mažutėliai yra tie, kurie pripažįsta, kad jiems reikia Dievo, kurie patiria savo trapumą ir išgyvena būtinybę savo gyvenimą grįsti Jo žodžiu. Jie gyvena ramiai, nes pasitiki Viešpaties pažadu ir žino, kad yra Tėvas, kuris jais rūpinasi. Jie žino, kad negali visko ir visų kontroliuoti, ir suvokia savo silpnumą. Trumpai tariant, tai tie žmonės, kurie leidžiasi mylimi ir nenori savintis Dievo, bet su pasitikėjimu atsiduoda tam, ką Jis daro jų gyvenime. Tiesa – tai ne daugybės dalykų žinojimas, bet jų prasmės pajautimas. Mažieji džiaugiasi tiesa, o mokytieji, priešingai, nori ją turėti. Štai kodėl Dievo slėpinius supranta tik mylinti širdis…

Galiausiai Jėzus kreipiasi į visus, pavargusius dėl nereikalingos išminčių užkrautos naštos.

„Ateikite pas mane visi, kurie vargstate ir esate prislėgti: aš jus atgaivinsiu!“…

Jėzus kviečia ne tik tuos, kurie to nusipelnė, Jis kviečia visus. Niekada neturėtume pamiršti, kad niekas niekada nėra pašalintas iš Jėzaus žmonėms duoto pažado. Pavargę ir prislėgti buvo Jo amžininkai, nebegalėję ištverti slegiančio žydų Įstatymo garbinimo su visais jo nurodymais, ne kartą tokie pat pavargę ir prislėgti jaučiamės ir mes. Visiems Viešpats nori suteikti atgaivą ir, kaip pavyzdį, siūlo save: „Imkite ant savo pečių mano jungą ir mokykitės iš manęs, nes aš romus ir nuolankios širdies, ir jūs rasite savo sieloms atgaivą“.

Jungas – tai įrankis, leidžiantis gyvuliui nukreipti savo energiją tikslui pasiekti, pavyzdžiui, suarti žemę. Biblijos kalba „jungas“ reiškia Mozės įstatymą, kurį Jėzus sutraukė į meilės įsakymą. Mes galime mylėti Dievą, kaip Jo vaikai, galime mylėti kitą žmogų taip, kaip Jėzus jį myli.

Jėzus taip pat save vadina „romiu ir nuolankios širdies“. Būti nuolankiam, nereiškia: visada sakyti „taip“, ir viskam pritariant, nulenkti galvą. Nuolankusis pasitiki, leidžiasi vedamas, nesipriešina. Būti nuolankiam – tai turėti drąsos matyti save tokiu, koks esi, nemeluoti sau pačiam. Nuolankus nėra tas, kuris niekada nesipiktina, bet, reikalui esant, jis moka panaudoti jėgą, nepaversdamas jos smurtu, visuomet laikydamasis švelnumo nuostatos. Jis yra tas, kuris visada moka pakilti, ir per savo nuopuolius bei atsikėlimą pažįsta gyvenimą. Jis nepasiduoda lengvam entuziazmui ir nepuola į depresiją, susidūręs su sunkumais, nes savo gyvenime atrado Tą, kuriuo visuomet galima pasitikėti.

Jis yra mažutėlis…