Gruodžio 12 dieną Bažnyčia mini Gvadelupės Švenčiausiąją Mergelę Mariją – vieną labiausiai pasaulyje gerbiamų Marijos apsireiškimų. Gvadelupės Dievo Motina tapo ne tik Meksikos, bet ir visos Amerikos globėja, milijonų tikinčiųjų vilties, paguodos ir motiniškos meilės ženklu. Šis apsireiškimas ypač svarbus tuo, kad per jį Dievo Motina pasirodė paprastam žmogui, kalbėjo jo kalba ir atėjo kaip Motina vargšams, kenčiantiems ir ieškantiems Dievo.

Apsireiškimai įvyko 1531 metais netoli dabartinio Meksiko miesto, Tepejako kalvoje. Tuo metu Meksika išgyveno labai sudėtingą laikotarpį. Po ispanų užkariavimo krašte buvo daug:

• skausmo,
• neteisybės,
• kultūrinių konfliktų,
• dvasinio pasimetimo.

Vietiniai indėnai dažnai jautėsi pažeminti ir praradę savo tapatybę.

Būtent tokiu metu Dievo Motina pasirinko paprastą neseniai pakrikštytą indėną – Juaną Diegą Kuauhtlatoaciną, gimusį apie 1474 metus. Gruodžio 9 dienos rytą, eidamas į Mišias, jis išgirdo nuostabią muziką ir pamatė spindinčią Moterį. Ji prisistatė: „Aš esu visuomet mergelė švenčiausioji Marija, tikrojo Dievo Motina.“

Marija paprašė, kad toje vietoje būtų pastatyta bažnyčia, kur ji galėtų:

• parodyti savo meilę,
• išklausyti žmonių maldas,
• guosti kenčiančiuosius,
• globoti tautą.

Kai vietos vyskupas Chuanas de Sumarraga pareikalavo ženklo, Marija liepė Juanui Diegui gruodžio 12 dieną surinkti žydinčias kastilines rožes ant kalvos viršaus. Tai buvo stebuklas, nes tuo metu buvo žiema, o vietovė akmenuota ir nederlinga.

Juanas surinko rožes į savo apsiaustą – tilma – ir nunešė jas vyskupui. Kai jis išskleidė apsiaustą, ant jo stebuklingai pasirodė Švenčiausiosios Mergelės Marijos atvaizdas. Šis paveikslas iki šiol saugomas Gvadelupės bazilikoje Meksike.

Atvaizdas labai ypatingas. Marija jame vaizduojama:

• su vietinių žmonių bruožais,
• apsivilkusi saulės spindesiu,
• stovinti ant mėnulio,
• apsupta žvaigždžių.

Tai padėjo vietiniams žmonėms suvokti, kad Dievas jų neatmeta ir kad Marija ateina kaip jų Motina.

Po apsireiškimų Meksikoje prasidėjo didžiulis atsivertimas. Per kelis dešimtmečius milijonai žmonių priėmė krikščionybę.

Gvadelupės Dievo Motina tapo:

• Amerikos evangelizacijos simboliu,
• gyvybės gynėja,
• vargšų Motina,
• tautų vienybės ženklu.

1754 metais popiežius Benediktas XIV patvirtino jos liturginį minėjimą, o 1945 metais popiežius Pijus XII paskelbė Gvadelupės Dievo Motiną visų Amerikų globėja.

Ypač stipriai Gvadelupės Dievo Motiną gerbė šventasis Jonas Paulius II. Jis ne kartą lankėsi Gvadelupėje ir vadino ją: „Naujosios evangelizacijos žvaigžde.“

2002 metais popiežius Jonas Paulius II paskelbė Juaną Diegą šventuoju.

Teologiškai Gvadelupės apsireiškimas labai svarbus todėl, kad jis atskleidžia Mariją kaip Motiną visoms tautoms ir kultūroms. Ji ateina ne kaip valdovė ar teisėja, bet kaip artima Motina, suprantanti žmogaus skausmą.

Ypač svarbi jos žinia Juanui Diegui: „Argi aš nesu čia, tavo Motina?“

Šie žodžiai tapo paguodos šaltiniu milijonams žmonių.

Gvadelupės Dievo Motina taip pat labai glaudžiai siejama su:

• gyvybės apsauga,
• negimusių kūdikių gynimu,
• šeimos vertybėmis,
• vargšų globa.

Jos apsireiškimas įvyko vietoje, kur anksčiau buvo aukojamos žmonių aukos pagonių dievams. Todėl Marijos pasirodymas tapo gyvybės pergalės prieš mirtį ženklu.

Lietuvoje Gvadelupės Dievo Motina taip pat vis labiau gerbiama. Lietuviai labai artimai supranta Marijos motinišką globą, nes mūsų tautos istorijoje:

• Aušros Vartų Gailestingumo Motina,
• Šiluva,
• Žemaičių Kalvarija
  tapo tautos vilties ir stiprybės vietomis.

Lietuviškas pamaldumas Marijai visada buvo labai gilus:

• gegužinės pamaldos,
• rožinis,
• procesijos,
• šeimų maldos,
• kryžiai ir koplytėlės.

Todėl Gvadelupės Dievo Motinos žinia Lietuvai taip pat labai artima – Dievas nepamiršta mažų, kenčiančių ir ieškančių žmonių.

Šiandien pasaulyje, kuriame daug susiskaldymo, baimės ir dvasinės vienatvės, Gvadelupės Mergelė Marija primena, kad žmogus niekada nėra vienas.

Ji ateina kaip Motina:

• paguosti,
• stiprinti,
• vesti pas Kristų.

Gvadelupės Švenčiausioji Mergele Marija, Amerikos tautų Motina ir vargšų globėja, melskis už mus, kad mokėtume pasitikėti Dievu, gerbtume kiekvieną gyvybę ir visada rastume prieglobstį Tavo motiniškoje meilėje.

Parapijos info.