Rugsėjo 15 dieną Bažnyčia mini Švenčiausiąją Mergelę Mariją Sopulingąją. Ši šventė glaudžiai susijusi su prieš dieną švenčiamu Šventojo Kryžiaus Išaukštinimu. Jeigu rugsėjo 14-ąją Bažnyčia žvelgia į Kristaus kryžių, tai rugsėjo 15-ąją ji žvelgia į Motiną, stovinčią po tuo kryžiumi. Marija Sopulingoji yra kenčiančios, tačiau tikėjime išliekančios Motinos paveikslas. Ji tampa visų kenčiančių žmonių paguoda ir viltimi.

Evangelijoje pagal Joną labai trumpai, tačiau itin giliai pasakyta: „Prie Jėzaus kryžiaus stovėjo jo motina.“ (Jn 19, 25)

Šiame sakinyje telpa visa Sopulingosios Marijos paslaptis. Marija nebėga nuo kančios, nesitraukia, nesugniūžta. Ji lieka su savo Sūnumi iki galo.

Marijos skausmas prasidėjo dar gerokai prieš Kalvariją. Kai Jėzus buvo paaukotas Jeruzalės šventykloje, senolis Simeonas pranašavo: „Tavo pačios sielą pervers kalavijas.“ (Lk 2, 35)

Bažnyčia šiuos žodžius supranta kaip pranašystę apie būsimą Marijos kančią.

Iš šios tradicijos kilo pamaldumas Septyniems Marijos Sopuliams. Jie apmąsto svarbiausius skaudžius Marijos gyvenimo momentus:

1. Simeono pranašystę,
2. bėgimą į Egiptą,
3. dvylikamečio Jėzaus praradimą,
4. susitikimą Kryžiaus kelyje,
5. Jėzaus mirtį ant kryžiaus,
6. Jėzaus kūno nuėmimą nuo kryžiaus,
7. Jėzaus palaidojimą.

Šie sopuliai rodo, kad Marija labai giliai dalyvavo savo Sūnaus kančioje.

Pamaldumas Sopulingajai Marijai ypač išplito viduramžiais. XIII amžiuje Servitų ordinas labai skatino šį dvasingumą. 1727 metais popiežius Benediktas XIII įtraukė Sopulingosios Marijos šventę į visos Bažnyčios kalendorių.

Teologiškai ši šventė labai gili. Marija nėra atpirkėja vietoje Kristaus – vienintelis pasaulio Atpirkėjas yra Jėzus. Tačiau Marija ypatingai dalyvauja Jo kančioje kaip Motina. Ji kenčia ne fiziškai kaip Kristus, bet širdimi.

Bažnyčios Tėvai ir šventieji dažnai kalbėjo, kad Marijos kančia buvo viena didžiausių žmogaus kančių, nes ji mylėjo tobulai. Kuo labiau myli, tuo giliau skauda.

Tačiau svarbiausia – Marija kenčia tikėdama. Net tada, kai atrodo, jog viskas prarasta, ji nepraranda pasitikėjimo Dievu.

Todėl Sopulingoji Marija tampa:

• kenčiančiųjų Motina,
• gedinčiųjų paguoda,
• ligonių globėja,
• visų prislėgtų žmonių užtarėja.

Ypatingai garsus yra Sopulingosios Marijos atvaizdas Pieta – Marija, laikanti nuo kryžiaus nuimtą Jėzaus kūną. Viena garsiausių pasaulyje – Mikelandželo „Pieta“ Pietà Vatikane. Šis paveikslas tapo Motinos skausmo ir meilės simboliu.

Lietuvoje Sopulingosios Marijos pamaldumas labai gilus ir senas. Lietuvių liaudies religingume Marija dažnai suvokiama kaip Motina, kuri supranta žmogaus skausmą.

Ypač garsios Lietuvoje Sopulingosios Marijos šventovės:

• Šiluvos Švč. Mergelės Marijos Gimimo bazilika
• Žemaičių Kalvarijos bazilika
• Aušros Vartų koplyčia
• Salako Švč. Mergelės Marijos Sopulingosios bažnyčia

Žemaičių Kalvarijos Kalnai ypač persmelkti Sopulingosios Marijos dvasios. Ten tikintieji apmąsto Kristaus kančią kartu su Jo Motina.

Lietuviškose giesmėse Sopulingoji Marija dažnai vadinama:

• Skausmingąja Motina,
• Sopulingoji Motina,
• Verkiančiąja Motina,
• Paguodos Motina.

Ypač Didįjį Penktadienį ir Gavėnios metu jos paveikslas tampa labai artimas tikinčiųjų širdims.

Teologiškai ši šventė taip pat kalba apie žmogaus kančios prasmę. Marija rodo, kad kentėjime žmogus nėra vienas. Dievas pats perėjo kančios kelią, o Motina lieka šalia kenčiančio žmogaus.

Sopulingoji Marija moko:

• ne bėgti nuo skausmo,
• nepasiduoti nevilčiai,
• išlikti tikėjime net tamsoje.

Ši šventė šiandien ypač aktuali pasauliui, kuriame daug:

• netekčių,
• vienatvės,
• ligų,
• šeimų skausmo,
• karo ir nerimo.

Marija po kryžiumi tampa vilties ženklu visiems, kurie verkia.

Ji taip pat primena motinų meilės didybę – meilės, kuri lieka net tada, kai nieko nebegali pakeisti.

Švenčiausioji Mergele Marija Sopulingoji, Motina, stovėjusi po Kryžiumi, globok visus kenčiančius ir gedinčius, stiprink motinas jų skausmuose, padėk mums nešti gyvenimo kryžių su tikėjimu ir niekada neprarasti vilties Kristuje.

Parapijos info.