Kraunasi...

Pasakojimas sielai. Austrė

 

Vieną dieną Jūros Arkliukas, plaukiodamas palei jūros dugną, išvydo jaunutę Austrę.

Veikiausiai ji bus neseniai atvykusi, nes Jūros Arkliukas, aistringai mėgęs iškylas ir labai smalsus, niekada anksčiau jos nebuvo matęs.

„Gerą dieną!“ – mandagiai pasisveikino Jūros Arkliukas, atsargiai belsdamasis į Austrės kiautą. Jau buvo benuplaukiąs tolyn, gėrėdamasis povandeniniais jūros pasaulio stebuklais, tačiau švelnus balselis jam atsakė: „Ši diena man bus tikrai gera, nes tu mane pastebėjai!“

„Tu ne vietinė, tiesa?- paklausė Jūros Arkliukas, kurį ėmė vis labiau dominti ši keista būtybė, pilka ir raukšlėta.

„Ne, tačiau keletą sykių vandens srovės jau buvo mane čia atplukdžiusios…“

„Tuomet turbūt pažįsti mano draugus! Drūtą šnekųjį Krabą, žavingą šiek tiek dygią Medūzą…“

„Tiesą sakant ne… Aš neturiu draugų.“

„Argi?! Man tai atrodo neįmanoma!“

„Matai, aš esu labai drovi ir negraži, mažai ką tesugebu daryti…“

„Ką čia kalbi? Kiekvienas geba palaikyti kam nors draugiją.“

Jūros Arkliukas jautėsi laimingas, galėdamas ilgėliau pabūti su Austre, ir Austrė šiek tiek įsidrąsino, net truputį atvėrė savo kiautą: niekada anksčiau nebuvo maniusi, jog gali būti taip lengva dovanoti ir priimti džiaugsmą!

Sutemo. Jūros dugną nutvieskė mėnulio atspindys. Tik tuomet Jūros Arkliukas ir Austrė pasijuto kiek pavargę. Minutėlę parymojo tyloje, o po to Austrė sukuždėjo: „Šiandien aš buvau labai laiminga. Noriu padovanoti tau dovaną, tikiuosi, ji tau patiks.“

Prieš nustebusias Jūros Arkliuko akis Austrė atsivėrė ir rausvomis savo rankelėmis ištiesė jam akinančio baltumo perlą, kuris suspindo mėnesienoje.

„Tai mano dovana tau. Imk ją!“ – virpančiu balseliu paprašė Austrė.

Jūros Arkliukas atsargiai paėmė perlą. Jis buvo toks šiltas ir šviesus… Jūros Arkliukas pajuto, kaip jį visą užlieja Austrė meilė.

 

 

Galite padaryti laimingus visus, kurie yra šalia.

Atrastumėte neįsivaizduojamus lobius, kurie antraip liks neatskleisti.

Galite tai padaryti labai lengvai.

Tad kodėl to nedarote?

 

 

 

Bruno Ferrero

Iš knygos: „365 trumpi pasakojimai sielai“

Katalikų pasaulio leidiniai, 2016

 


Kategorija Straipsniai


Grįžti atgal Paskelbta: 2020-02-23


© 2026 www.zarasuparapija.lt