Didžioji savaitė – kiekvienam krikščioniui svarbiausio įvykio šventimas. Nuo Verbų sekmadienio iki Didžiojo ketvirtadienio, per Didįjį penktadienį, bet ypač Velykų sekmadienį kiekvienas tikintysis prisimena Jėzaus Kristaus kančią, mirtį ir prisikėlimą – krikščionių religijos šerdį.

Didžiosios savaitės dienos, nors kiek skirtingai išgyvenamos, turi tą pačią reikšmę visoms krikščioniškoms konfesijoms.

Didžiąją savaitę būtų galima tiksliau vadinti Velykų oktava, nes ją sudaro aštuonios dienos iki Velykų, įskaitant sekmadienį. Liturgijoje skaitiniais ir apeigomis atkuriamos pagrindinės Jėzaus iš Nazareto kelionės prie kryžiaus atkarpos nuo įžengimo į Jeruzalę iki moterų susitikimo su angelu prie tuščio kapo.

Verbų (Palmių) sekmadienis 

Didžioji savaitė prasideda Verbų sekmadieniu – diena, kai švenčiame Jėzaus įžengimą į Jeruzalę, kur jis pasitinkamas kaip Mesijas ir Dovydo Sūnus. Žmonės jį pasitiko palmių jūra (iš čia ir pavadinimas).

Nuo evangelinių palmių pereiname prie tikrųjų: į religines Verbų sekmadienio apeigas įeina amžinai žaliuojančio kadagio, sausų verbų, o kitur alyvmedžių šakelių palaiminimas. Jas vėliau tikintieji dalina ir nešasi namo kaip taikos ir palaiminimo ženklą.

Didysis pirmadienis

Pirmosios trys Didžiosios savaitės dienos tradiciškai siejamos su Judo išdavystės atminimu, tačiau kiekviena iš jų turi savo prasmę ir minėjimą. Per Mišias yra skaitoma pirmoji Viešpaties tarno giesmė, randama pranašo Izaijo knygoje. Didysis pirmadienis yra Draugystės diena, prisimenant Jėzaus viešnagę Betanijoje pas tris savo didžiuosius draugus: Mortą, Mariją ir Lozorių. Didžiojo pirmadienio apeigose per Mišias skaitomi skaitiniai, primenantys draugystės vertę krikščionims.

Didysis antradienis

Didysis antradienis yra Petro išdavystės ir išsižadėjimo diena.

Didysis trečiadienis

Didysis trečiadienis yra išdavystės diena. Minime Judo apsisprendimą už 30 denarų bučiniu išduoti Jėzų. Iš pirmųjų trijų Didžiosios savaitės dienų Didysis trečiadienis yra liūdesio diena, nes prisimenama akimirka, žyminti tamsiausio laikotarpio pradžią. Kaip ir kitomis pirmosiomis Didžiosios savaitės dienomis, Didžiojo trečiadienio Mišiose skaitomos trys pirmosios Viešpaties tarno giesmės iš pranašo Izaijo knygos.

Didysis ketvirtadienis

Didysis ketvirtadienis yra Paskutinės vakarienės diena. Ji padalyta į du momentus, pasižyminčius skirtingomis religinėmis apeigomis. Didžiojo ketvirtadienio rytą parapijose Eucharistija nešvenčiama, nes visų vyskupijų katedrose švenčiamos vienos Mišios (vadinamos Krizmos Mišiomis), kurioms vadovauja vyskupas kartu su visais kunigais ir diakonais. Šių Mišių metu konsekruojami šventieji aliejai, o kunigai atnaujina savo šventimus.

Didžiojo ketvirtadienio vakarą prasideda Velykų tridienis, t. y. maldų ir religinių apeigų ciklas, apimantis tris pagrindines Velykų dienas (Didįjį penktadienį, Didįjį šeštadienį ir Prisikėlimo sekmadienį).

Svarbiausias Didžiojo ketvirtadienio religinis ritualas yra vakaro Mišios in Cena Domini, kuriomis prisimenama Paskutinė vakarienė, Eucharistijos įsteigimas ir kunigystės tarnystė. Prie Didžiojo ketvirtadienio religinių apeigų taip pat priskiriamas kojų plovimas, atkartojant Jėzaus mokiniams atliktą gestą. Pasibaigus Mišioms, kryžiai uždengiami, varpai nutyla, nuo altorių patraukiami visi papuošimai, gėlės, o Eucharistija pernešama į specialų altorių, kuris vienintelis paliekamas papuoštas tikinčiųjų adoracijai, jame pašventintosios ostijos saugomos kitai Didžiosios savaitės dienai.

Didysis penktadienis

Didysis penktadienis yra Jėzaus Kristaus mirties diena. Tai pati skaudžiausia Didžiosios savaitės diena, nes minima Kristaus kančia, tam skirtos ir visos Didžiojo penktadienio religinės apeigos. Bažnyčia švenčia kančią trimis skirtingais momentais: pradedama Žodžio liturgija, skaitoma ketvirtoji Viešpaties tarno giesmė iš Izaijo knygos (52, 13–53, 12), kristologinė giesmė iš Laiško filipiečiams (2, 6–11) ir Pascha (Kristaus kančios pasakojimas) pagal Joną. Ji tęsiama kryžiaus, nuo kurio nuimamas uždangalas, pagarbinimu ir baigiama šventąja Komunija su Didžiojo ketvirtadienio vakare pašventintomis ostijomis.

Didžiojo penktadienio vakarą katalikai apmąsto Kryžiaus kelio stotis, t. y. prisimena Kristaus kelią į nukryžiavimą ant Golgotos kalno. Per Didįjį penktadienį neatliekami jokie kiti pašventinimai ir nešvenčiamos jokios kitos Mišios.

Didysis šeštadienis

Didysis šeštadienis yra tylos diena, vienintelė Didžiosios savaitės diena, kai nenumatyta jokia liturgija, nešvenčiamos Mišios, ir Eucharistija teikiama tik tiems, kurie yra mirties patale. Didžiojo šeštadienio religinės apeigos prasideda saulėlydžio metu. Didžiojo šeštadienio naktį prasideda Didžiosios savaitės kulminacija – Velykų vigilijos religinės apeigos, per kurias švenčiamas Kristaus prisikėlimas.

Vigiliją sudaro keturi momentai: ugnies arba žiburių liturgija, kurios metu uždegama Velykų žvakė, nešama procesijoje į bažnyčią; Žodžio liturgija, kurios metu skaitomi septyni skaitiniai iš Senojo Testamento, perteikiantys pagrindinius Išganymo istorijos įvykius nuo pasaulio sukūrimo, Izraelio tautos išlaisvinimo iš Egipto vergijos iki Naujosios Sandoros pažado, o pabaigoje skaitomas laiškas, skelbiantis naują gyvenimą prisikėlusiame Kristuje, pasakojimas apie angelų pasirodymą pamaldžioms moterims Velykų rytą; Krikšto liturgija, kurioje tikintieji atnaujina savo krikšto pažadus ir krikštijami sakramentui pasirengę katechumenai, jei tokių yra.

Eucharistijos liturgija švenčiama Kristaus pergalė prieš mirtį, jis visada yra tarp savųjų duonos ir vyno ženkluose.

Velykų sekmadienis

Velykų sekmadienį švenčiamas Kristaus prisikėlimas. Jis yra Velykų oktavos, skirtos tikinčiųjų šventei ir Jėzaus Kristaus pergalei prieš mirtį, viršūnė. Velykų sekmadienio religinės apeigos apima prisikėlimo šventimą per Mišias.

Angelų pirmadienis

Angelų pirmadienis, dar vadinamas Velykų pirmadieniu, yra diena, užbaigianti Didžiąją savaitę. Tai pirmadienis po prisikėlimo, kai minimas moterų susitikimas su angelu. Didžiojo pirmadienio Mišiose skaitomas Evangelijos epizodas, kai Marija Magdalietė, Jokūbo ir Juozapo motina Marija ir Salomė nuėjo prie kapo patepti Jėzaus Kristaus kūno aliejumi ir rado jį atvirą, o angelas pranešė apie prisikėlimą ir ragino jas skleisti šią žinią.

 

Parengė Saulena Žiugždaitė

Bernardinai.lt