Šio sekmadienio Evangelija mums pasakoja apie Jėzaus viešosios veiklos pradžią, naujasis rabi per šabą ateina į sinagogą, skaito Šventuosius Raštus ir aiškina juos. Dievo tauta pajunta skirtumą – tai yra kitoks mokymas, nei jie yra įpratę girdėti, tarsi į parapiją atvyko geras pamokslininkas ir sužavėjo visų širdis bei protus.

Tačiau šiandien girdimas Evangelijos pasakojimas yra ne vien pamokymas, kaip sakyti geras homilijas. Jėzaus mokymo skirtumą pirmiausia pajunta ne žmonės: „Jų sinagogoje tada buvo netyrosios dvasios apsėstas žmogus. Jis ėmė šaukti: „Ko tau iš mūsų reikia, Jėzau Nazaretieti? Gal atėjai mūsų sunaikinti? Aš žinau, kas tu esi: Dievo šventasis!“

Piktoji dvasia, vienintelis tikras Dievo ir žmogaus priešas, pajunta, kad šis mokytojas yra kitoks, kad Jo žodis sunaikina josios pinkles ir priverčia sprukti iš baimės.

Šis desperatiškas ir pilnas įniršio piktojo klyksmas – „Ko tau iš mūsų reikia, Jėzau?“ – aidi per visą Bažnyčios gyvavimo istoriją. Visų laikų persekiojimai, suvaržymai, skaldymai ir niekinimai yra šio šauksmo aidas.

Pasaulio kunigaikščiui nereikia Jėzaus ir Jo Bažnyčios. Jis stengiasi daryti viską, kad Kristaus Sužadėtinė būtų nutildyta. Jeigu senajam priešui nepavyksta sukelti tiesioginių persekiojimų, jis stengiasi rafinuotais būdais užčiaupti Viešpatį, kuris tebemoko per savo Bažnyčią.

Galbūt tai bus įteigta nuomonė, kad Bažnyčia yra nemoderni, atsilikusi, „bobučių reikalas“, galbūt tikėjimas bus leidžiamas tik privačioje asmeninėje erdvėje, galbūt bus kviečiama šiek tiek praskiesti vyną vandeniu, kaip tą darė vikaras iš garsiųjų „Kipšo laiškų“, prisitaikyti prie laiko dvasios.

Kai priešas yra išorėje, galima jį atremti, bet kaip kovoti su priešu, kuris yra viduje? Dar savo pontifikato pradžioje Benediktas XVI kalbėjo apie purvą Bažnyčios viduje, apie nuolat nupuolantį Adomą pačioje Bažnyčios širdyje. Tai neturi mūsų stebinti ar gąsdinti, nes piktosios dvasios veikimo būdas visada bus tas pats: spaudimas iš išorės, sugedimas iš vidaus.

Kristaus žinia yra galingesnė. Nebijokime tuo tikėti. Nebijokime būti Tiesos bendradarbiais ir malonės bendrininkais.

Ištirkime, kas gera, palaikykime, kas teisinga, atmeskime, kas bloga.

 

Robertas Urbonavičius