Rugsėjo 9 d. kartu su Zarasų, Salako, Vajasiškio parapijų atstovais (iš viso keturiasdešimt du piligrimai) vykome į Šiluvos Švč. Mergelės Marijos Gimimo atlaidus. Į šią piligrimystę kiekvienas vežėmės širdyje savo intencijas ir reikalus, džiaugsmus ir rūpesčius, kuriuos patikėjome Švč. Dievo Motinos užtarimui.

Kauno arkivyskupas metropolitas Kęstutis Kėvalas šv. Mišių pradžioje džiugiai pasveikino visus, pasak jo, susirinkusius „išpildyti Dievo svajonę”, kurią kažkada išsakė čia apsireiškusi Švč. Dievo Motina: „kad čia būtų garbinamas Jos Sūnus”.

Ir tikrai tokią gražią saulėtą dieną gausiai susirinkę aikštėje meldėmės už jaunimą ir šeimas prašydami malonės suvokti, kad Šventoji Dvasia per Krikštą mus visus padaro mylimais Dievo vaikais. Tokia buvo šios dienos tema ir intencija. Kaip sakė arkivyskupas Kęstutis Kėvalas: „Dievas dovanoja mums brolius ir seseris, ir kraujo ryšiais sujungtus, bet ir taip pat dvasiniais, nematomais ryšiais“. Su jaunimo šlovinimo grupe iš Kauno kartu iš visos širdies giedodami „Renkuosi amžiną gyvenimą valgydamas Tave, Esantį čia, Gyvoji Duona, Esantį čia, Esantį čia“…  pasijutom kaip vienos Dievo šeimos nariai, kaip vienos Dievo tautos nariai. Kaip ne kartą yra minėjęs arkivyskupas Kęstutis Kėvalas, „paragavom čia atsivėrusio Dangaus džiaugsmo“: pasijutom vienybėje kartu su Švč. Mergele Marija – „vilties ir paguodos ženklu keliaujančiai Tautai“, vienybėje su visa Dievo Bažnyčia: su šv. Jonu Pauliumi II, kurio vizito Lietuvoje trisdešimtąsias metines šiemet minime, ir su visais šventaisiais ir angelais šlovindami Dievą ir Jam dėkodami.

Sutuoktiniai taip iškilmingai Dievo akivaizdoje atnaujino santuokos pažadus. Karštai meldėmės už vaikus, už tėvus, už senelius, pavesdami visus mums brangius žmones Švč. Mergelės Marijos motiniškai globai. Taip pat ir mūsų kunigą dekaną Vydą, pasimelsdami už jį, kaip išvykdami pažadėjome, bent po vieną „Sveika, Marija“.

Tiek šios trumputės kelionės į Šiluvą, tiek ir šeimos gyvenimo kelionės piligrimystė visada susijusi su iššūkiais, bandančiais atitraukti ar nukreipti mus nuo bendrystės džiaugsmo, dėkingumo Dievui, Jo šlovinimo, bet kartu reikalaujančiais mūsų tvirto apsisprendimo susidėlioti prioritetus ir stengtis sakyti Dievui „Taip“. Arkivyskupas Kęstutis Kėvalas, pasiremdamas tėvo benediktino Žeraro de Martel pateiktu stalo kojų pavyzdžiu įvardijo keturis svarbius šeimos gyvenimo principus: „Tie, kurie šeimoje kalbasi, tarnauja, atleidžia ir kartu meldžiasi, išlieka drauge.“

Kokia viltis ir paguoda, kad mes, kaip Dievo vaikai, turim Jėzaus ir mūsų Motiną, kuri padeda ir moko jų laikytis, padeda šlovinti Viešpatį, mūsų Gelbėtoją. Tereikia pakviesti: „Sveika, Marija“.

 

Audronė Bakutienė

Virgilijaus Bakučio nuotraukos