Jėzus išsiuntė apaštalus, kad gydytų. Taip pat Jėzus atėjo į pasaulį gydyti, kad išgydytų nuo mumyse esančių nuodėmės šaknų, nuo prigimtinės nuodėmės. Gydyti dalinai reiškia „atkurti“. Jėzus mus atkūrė „iš šaknų“ ir išsiuntė su savo mokymu, su savo doktrina, kuri yra gydymo doktrina. Tačiau pirmasis jo nurodymas mums yra, kad atsivertume.

Pirmasis išgydymas yra atsivertimas, leidžiantis atverti širdį taip, kad į ją įžengtų Dievo Žodis. Atsiversti – tai sutelkti dėmesį svetur. Tai atveria širdį, leidžia pamatyti kitus dalykus. Tačiau jei širdis storžieviška, ji neišgydoma. Jei ligonis iš užsispyrimo neina pas gydytoją, nebus išgydytas. Jis jiems sako: „Atsiverkite, atverkite širdis.“ Net jei mes, krikščionys, darome daug gero, tačiau jei mūsų širdys storžieviškos – visa tai tėra išorės dažai.

Užėjęs lietus visa nuplaus. Todėl pasak Šventojo Tėvo, turime savęs klausti: „Ar išgirstu šį kvietimą atsiversti, atverti širdį, kad būčiau išgydytas, kad atrasčiau Viešpatį, žengčiau pirmyn?

Tačiau, reikia autoriteto, kad galėtume skelbti kvietimą žmonėms atsiversti. Kad turėtume tokį autoritetą, Jėzus liepia „be lazdos, nieko neimti į kelionę – nei duonos, nei krepšio, nei pinigų dirže“, – iš esmės – išeiti neturtingais. Kaip apaštalas ar ganytojas, kuris neieško nei avių pieno, nei avių vilnos. Pasak Šventojo Augustino, sakė popiežius, ieškantieji pieno yra ieškantieji pinigų, o ieškantieji vilnos mėgsta apsivilkti tuštybe: jie – besivaikantys garbėtroška.

Reikia neturtingumo, nuolankumo ir romumo. Jėzus ragina: „jei kurioje vietovėje jūsų nepriimtų, išeikite iš ten“ ir nusikratykite nuo kojų dulkes, tačiau romiai ir nuolankiai, nes apaštalui būdinga taip elgtis.

Jei apaštalas, pasiuntinys ar vienas iš mūsų – daugelis mūsų yra pasiuntiniai – eina aukštai pakelta nosimi, manydamas esąs aukštesnis nei kiti ar ieškodamas kokios nors žmogiškos naudos,  tarkim – postų Bažnyčioje –   niekuomet nieko neišgydys, nesugebės atverti kitų širdžių, nes jo mokymas bus neautoritetingas. Mokinys bus autoritetingas jei seka Kristaus pėdomis. O kokie Jėzaus žingsniai? – neturto! Būdamas Dievu tapo žmogumi! Išsižadėjo savęs. Nusinuogino. Neturtas leidžia būti romiems, nuolankiems. Nuolankusis Jėzus išėjo į gatves, kad gydytų. Todėl neturtas, nuolankumas ir romumas leidžia apaštalui įgyti autoritetą, kad galėtų sakyti: „Atsiverk, kad atvertumei širdį“.

Nuolankumo ir Kristaus vardo galios akivaizdoje, apaštalas, būdamas nuolankios dvasios, atlieka savo darbą, tada demonai išsiskirsto, nes negali pakęsti kai gydomos nuodėmės.

Jėzaus pasiuntiniai daugelį ligonių tepė aliejumi ir išgydė. Patepimas aliejumi gydo, yra Dievo glamonė. Todėl apaštalai turi išmokti Dievo glamonių išmintį. Šitaip krikščionys gydo, ne vien vyskupai ir kunigai gydo. Kiekvienas iš mūsų turi gydymo galią, galim išgydyti brolį, seserį geru žodžiu, kantrybe, savalaikiu patarimu, žvilgsniu, tačiau kaip aliejai – nuolankiai.

Mums visiems reikia pagijimo, nes visi sergam dvasinėmis ligomis, visi. Tačiau mes taip pat turim galimybę gydyti kitus, jei taip elgsimės. Viešpats tesuteikia šią malonę – gydyti taip, kaip gydė Jis, romiai, nuolankiai, su nuodėmę, velnią nugalinčia galia ir žengti pirmyn gražioje gydymo tarnystėje, kad tarpusavyje vieni kitus gydytume, nes jei aš gydau kitą – leidžiu, kad kitas gydytų mane. Tarpusavyje. Tokia krikščionių bendruomenė.

SAK / Vatican New