Šventadienio pamokslas. XXXIII eilinis sekmadienis
DIEVO ŽVILGSNIS
Mons. Adolfas Grušas
Artėjame prie liturginių metų pabaigos, ir Mišių skaitiniuose vis dažniau susiduriame su Dievo didybe, Jo grožiu, Jo teisingumu. Teisingumu, kuris labai panašus į meilę…
Dievas, netgi smerkdamas išdidžiųjų ir blogųjų neteisingumą, nėra kerštingas. Dievas niekuomet nepaniekina žmogaus. Jis yra teisingas. Jėzus labai konkrečiai paaiškina mus supančio blogio kilmę: geras medis duoda gerus vaisius, o blogas medis – blogus vaisius. Nedoras žmonių elgesys palieka tragiškas žymes gamtoje, užkietėjusiose ir neteisingose žmonių širdyse, keldamas neapykantą ir susvetimėjimą. Vis dėlto Dievas yra gailestingas ir atleidžia. Neatleidžiame tik mes, nes mums stinga Dievo požiūrio į tai, kas vyksta pasaulyje.
Prisimindami Viešpaties pažadą, kad Jis sugrįš atstatyti pasaulio, jau dabar turime melsti Jį sau kantrybės, atlaidumo ir švelnumo. Viso to mums reikia, kad tinkamai sugebėtume išgyventi mūsų laukiančią ateitį. Evangelijos skaitinyje pats Jėzus įspėja mus apie būsimus laikus ir kviečia budėti, belaukiant ateinančio Viešpaties. Jis kalba apie karus ir maištus – labiausiai mus bauginančias patirtis, tačiau susidaro įspūdis, kad Jėzus į jas žvelgia tartum iš atstumo, nes, Jo požiūriu, tai tėra tik būsimų įvykių ženklai.
Mokytojui kur kas labiau rūpi kiekvienas dėl Jo vardo persekiojamas žmogus. Jam Jis prižada suteikti jėgų, drąsos ir palaikymo. Viešpats neslepia, kad dar prieš kūrinijos ir pasaulio sukrėtimus susilauksime persekiojimų. Tikintiesiems teks susidurti su įvairiausia prievarta, visokiais begėdiškais sprendimais, įkalinimu, panieka, bet jie mokės priimti išmėginimus dėl Jėzaus vardo, dėl didesnės meilės, dėl negendančio užmokesčio, stengdamiesi kiek galima labiau panėšėti į Viešpatį.
Jėzus pabrėžia: „Tada jums bus proga liudyti“. Šiuos žodžius turėtume priimti, kaip raginimą prisiminti, jog mūsų galimybė liudyti tikėjimą visuomet yra pranašumas, turtas, malonės dovana, Dvasios dovana. Jei toks tikrumas yra mūsų širdyse, tada mums nebereikia galvoti apie gynybą, nes pats Dievas duoda išmintį ir įdeda į mūsų lūpas tinkamus žodžius. Taip netgi persekiojimai ir išmėginimai mums gali tapti proga džiaugtis, jog esame Jėzaus mokiniai.
Mus gali išduoti ir dėl Jėzaus vardo nekęsti patys artimiausi žmonės, tačiau mes neturėtume bijoti. Kas beatsitiktų, netgi pačioje pilkiausioje kasdienybėje Išganytojas mums duoda pažadą: „Nė plaukas nuo jūsų galvos nenukris“. Mes galime būti tikri, kad esame Viešpačiui brangūs ir saugomi Jo meilės.
Drauge mums duodamas uždavinys likti ištikimiems. Viešpats prašo, kad būtume ištvermingi. Be abejo, kiekvieno mūsų gyvenime pasitaiko pasimetimo, baimės akimirkų, pagundų, kurios gali mus atstumti atgal, bet mes esame pašaukti ištverti. Būti kartu su Viešpačiu. Žvelgti pirmyn. Žvelgti taip, kaip Jis…
Kategorija Šventadienio pamokslas