Viešpaties Apsireiškimo (graikiškai – Epifanijos) iškilmėje garbinamas trigubas didžiojo Dievo ir mūsų Viešpaties Jėzaus Kristaus apsireiškimas: Betliejuje jį pagarbino išminčiai, Jordane jį pakrikštijo Jonas, Galilėjos Kanos vestuvėse paversdamas vandenį vynu jis apreiškė savo garbę.

Sausio 6 dieną Bažnyčia švenčia Viešpaties Apsireiškimo iškilmę, Lietuvoje nuo seno vadinamą Trijų Karalių švente. Tai viena seniausių ir iškilmingiausių krikščioniškų metų švenčių, primenanti, kad Kristus atėjo ne vien vienai tautai ar žmonių grupei, bet visam pasauliui. Šią dieną Bažnyčia mini išminčių iš Rytų kelionę pas gimusį Jėzų, jų pagarbą Dievo Sūnui ir Kristaus apsireiškimą tautoms. Trijų Karalių šventė užbaigia Kalėdų laikotarpio didžiąsias iškilmes ir atveria platesnį Evangelijos skelbimo pasauliui horizontą.

Šventės ištakos labai senos. Rytų Bažnyčioje Viešpaties Apsireiškimas buvo švenčiamas jau III amžiuje. Iš pradžių ši diena apėmė kelis Kristaus gyvenimo įvykius:

• Jėzaus gimimą,
• išminčių apsilankymą,
• Viešpaties Krikštą Jordane,
• pirmąjį stebuklą Kanoje.

Graikiškas šventės pavadinimas Epiphania reiškia „apsireiškimą“ arba „pasirodymą“. Vakaruose nuo IV amžiaus Kalėdos buvo atskirtos nuo Apsireiškimo šventės, o sausio 6-oji tapo diena, kai ypatingai prisimenami išminčiai iš Rytų.

Evangelijoje pagal Matą pasakojama, kad išminčiai pamatė nepaprastą žvaigždę ir leidosi ieškoti gimusio žydų Karaliaus. Jie atkeliavo į Jeruzalę ir vėliau buvo nuvesti į Betliejų. Ten rado Kūdikį Jėzų su Marija, Jo Motina, puolė ant kelių ir pagarbino Jį. Jie atnešė tris dovanas:

• auksą,
• smilkalus,
• mirą.

Šios dovanos turi labai gilią simbolinę reikšmę:

• auksas reiškia Kristaus karališkumą,
• smilkalai – Jo dievystę,
• mira – būsimas kančias ir mirtį.

Nors Evangelijoje neminima, kiek buvo išminčių, tradicija pagal tris dovanas juos pavadino trimis karaliais. Viduramžiais jiems suteikti vardai:

• Kasparas,
• Merkelis,
• Baltazaras.

Trijų Karalių istorija turi labai svarbią teologinę prasmę. Išminčiai buvo pagonys, ne Izraelio tautos žmonės. Tai reiškia, kad Kristus ateina visoms tautoms. Todėl Viešpaties Apsireiškimo šventė yra ir misijų, Evangelijos visuotinumo bei tautų pašaukimo šventė.

Labai svarbus ir žvaigždės simbolis. Ji veda išminčius per nežinomą kelią į susitikimą su Kristumi. Bažnyčia nuo seno šią žvaigždę aiškino kaip:

• Dievo malonės ženklą,
• tikėjimo šviesą,
• žmogaus širdies ilgesį Dievui.

Šventasis popiežius Leonas Didysis mokė, kad išminčių kelionėje matome visos žmonijos kelią į Kristų.

Lietuvoje Trijų Karalių šventė nuo seno buvo labai mylima ir turtinga tradicijų. Tai viena ryškiausių žiemos švenčių lietuviškame kaime. Šią dieną žmonės:

• šventindavo namus,
• smilkydavo kambarius,
• kreida virš durų rašydavo raides:
  K+M+B
  arba
  C+M+B.

Lietuvių liaudies pamaldume šios raidės buvo suprantamos kaip trijų karalių vardų pirmosios raidės:

• Kasparas,
• Merkelis,
• Baltazaras.

Tačiau Bažnyčia taip pat aiškina jas kaip lotynišką maldą:
„Christus mansionem benedicat“ – „Tegul Kristus palaimina šiuos namus.“

Ši tradicija Lietuvoje buvo labai gyva ir okupacijų laikais. Net tada, kai tikėjimas buvo stumiamas iš viešojo gyvenimo, daugelis žmonių slapta žymėdavo duris pašventinta kreida, parodydami, kad jų namai priklauso Kristui.

Lietuviškose parapijose Trijų Karalių dieną dažnai vykdavo:

• vaikų eisenos,
• kalėdinių prakartėlių lankymas,
• giedojimai,
• namų lankymai su pašventinta kreida.

Kai kur Lietuvoje ši diena laikyta ir simboline Kalėdų laikotarpio pabaiga – po jos būdavo nupuošiamos eglutės ir prakartėlės.

Teologiškai Viešpaties Apsireiškimo iškilmė labai svarbi todėl, kad joje atsiskleidžia Dievo troškimas išgelbėti visą žmoniją. Kristus nėra vien vienos tautos ar kultūros Dievas. Jis yra pasaulio Šviesa.

Todėl Trijų Karalių šventė labai glaudžiai susijusi ir su misijų tema. Bažnyčia kviečiama nešti Evangeliją visiems žmonėms:

• artimiems ir tolimiems,
• tikintiems ir abejojantiems,
• ieškantiems ir paklydusiems.

Išminčiai taip pat moko žmogų ieškoti Dievo. Jie leidžiasi į ilgą ir nepatogią kelionę vedami troškimo rasti tiesą. Tai labai aktualu ir šiandien, kai daugelis žmonių ieško gyvenimo prasmės, šviesos ir ramybės.

Šventė primena, kad žmogaus širdis nenurimsta, kol nesutinka Kristaus.

Lietuvai ši iškilmė ypač artima ir dėl mūsų tautos istorijos. Lietuva ilgus amžius buvo kryžių, koplytstulpių ir žvaigždžių kraštas. Net sunkiausiais laikais žmonės išlaikė troškimą, kad Kristaus šviesa liktų jų namuose ir širdyse.

Šiandien pasaulyje, kuriame daug dvasinės tamsos, susiskaldymo ir nerimo, Trijų Karalių žvaigždė primena, kad Dievas vis dar veda žmogų į save.

Viešpatie Jėzau, tautų Šviesa ir pasaulio Gelbėtojau, vesk mus savo žvaigždės šviesa, kad visada ieškotume Tavo tiesos, atpažintume Tave savo gyvenime ir drąsiai liudytume Evangeliją pasauliui. Amen.

Parapijos info.