Spalio 19 dieną Bažnyčia mini šventuosius Joną Brebefą, Izaoką Žogą ir jų draugus – jėzuitų kunigus bei pasauliečius misionierius, XVII amžiuje paaukojusius gyvybę už Kristų Šiaurės Amerikoje. Jie priklauso vadinamiesiems Kanados kankiniams – vyrams, kurie paliko savo tėvynę Europoje, kad skelbtų Evangeliją indėnų tautoms ir dalytųsi jų gyvenimu net pačiomis sunkiausiomis sąlygomis.

Šie šventieji gyveno laikais, kai Šiaurės Amerika europiečiams dar buvo pavojingas ir mažai pažintas kraštas. Misijų kelionės reikalavo nepaprastos drąsos. Misionieriai susidurdavo su:

• atšiauriu klimatu,
• ligomis,
• badu,
• kalbos ir kultūros skirtumais,
• karo grėsme tarp genčių.

Tačiau jie buvo pasiryžę nešti Evangeliją žmonėms, kurie dar nepažino Kristaus.

Žymiausias iš jų – šventasis Jonas Brebefas – gimė 1593 metų kovo 25 dieną Normandijoje, Prancūzijoje. Jaunystėje įstojo į Jėzaus Draugiją – jėzuitų ordiną. Jis buvo aukštas, stiprus vyras, ramaus charakterio ir didelės vidinės drąsos. 1625 metais buvo išsiųstas į Naująją Prancūziją – dabartinės Kanados teritoriją.

Brebefas dirbo tarp huronų genties žmonių. Kad galėtų tikrai juos suprasti, mokėsi jų kalbos, gyveno jų sąlygomis ir stengėsi pažinti jų kultūrą. Jis net parašė huronų kalbos žodyną ir katechezės tekstus.

Misionierių gyvenimas buvo labai sunkus. Jie gyveno mediniuose trobesiuose, kentė badą, šaltį ir dažnas ligas. Daugelis indėnų iš pradžių į juos žiūrėjo nepatikliai.

Dar sudėtingesnė situacija tapo dėl karų tarp huronų ir irokėzų genčių. Irokėzai dažnai laikė misionierius sąjungininkais savo priešų pusėje.

Šventasis Izaokas Žogas gimė 1607 metais Orleane, Prancūzijoje. Jis taip pat įstojo į jėzuitų ordiną ir 1636 metais atvyko į Kanadą. Kaip ir Brebefas, jis pasižymėjo dideliu uolumu ir drąsa.

1642 metais Izaokas Žogas pateko į irokėzų nelaisvę. Jis buvo žiauriai kankinamas:

• mušamas,
• deginamas,
• jam buvo sužalotos rankos ir pirštai.

Nepaisant to, jis neišsižadėjo tikėjimo. Vėliau stebuklingai pabėgo ir grįžo į Prancūziją. Popiežius suteikė jam leidimą toliau aukoti šv. Mišias, nors dėl sužalotų rankų pagal to meto taisykles jis nebegalėjo tinkamai laikyti Ostijos.

Tačiau Izaokas nenorėjo likti saugiai Europoje. Jis pats troško grįžti į misijas. 1646 metais sugrįžo pas irokėzus, tikėdamasis taikos. Deja, netrukus kilo nauji neramumai. Izaokas Žogas buvo nužudytas 1646 metų spalio 18 dieną kartu su pasauliečiu Jonu de Lalande.

1649 metais huronų misijos buvo sunaikintos irokėzų puolimų metu. Jonas Brebefas ir Gabrielius Lalemanas pateko į nelaisvę ir buvo labai žiauriai kankinami. Liudininkai pasakojo, kad Brebefas iki galo meldėsi ir drąsino kitus tikinčiuosius.

Kartu su jais Bažnyčia mini ir kitus Kanados kankinius:

• Antaną Danielių (1601–1648),
• Karolį Garnjė (1606–1649),
• Noelį Šabanėlį (1613–1649),
• Gabrielių Lalemantą (1610–1649),
• Joną de Lalande (apie 1620–1646).

1930 metais popiežius Pijus XI paskelbė juos šventaisiais. Jie laikomi Kanados globėjais ir misijų apaštalais.

Teologiškai šie šventieji labai svarbūs kaip misijų ir kankinystės liudytojai. Jie primena, kad Evangelija buvo skelbiama ne jėga ar politine valdžia, bet pasiaukojimu ir meile.

Jų gyvenime ypač ryški įsikūnijimo tema – jie stengėsi nešti Kristų žmonėms gerbdami jų kultūrą ir kalbą. Tai labai svarbi tikros misijos dalis.

Taip pat jų gyvenime ryški kryžiaus tema. Jie neieškojo kančios, tačiau buvo pasirengę kentėti dėl Kristaus ir dėl žmonių, kuriems tarnavo.

Kanados kankiniai primena, kad Evangelijos skelbimas visada reikalauja meilės, kantrybės ir drąsos.

Lietuvai jų liudijimas taip pat artimas. Lietuvos Bažnyčia taip pat turi misijų ir tikėjimo persekiojimų istoriją. Šie šventieji kviečia nepamiršti, kad tikėjimas nėra vien privatus dalykas – jis kviečia nešti Kristų pasauliui.

Šiandien jų istorija ypač aktuali pasaulyje, kuriame daug žmonių dar nepažįsta Evangelijos arba yra nutolę nuo tikėjimo. Jie moko nebijoti liudyti Kristų net tada, kai tai kainuoja labai daug.

Šventieji Jonai Brebefai, Izaokai Žogai ir jūsų draugai kankiniai, melskitės už mus, kad drąsiai skelbtume Evangeliją, mylėtume žmones, kuriems tarnaujame, ir liktume ištikimi Kristui iki galo.

Gyvoji Duona