Kraunasi...

Spalio 14 d. minimas Šv. Kalikstas, popiežius, kankinys

 

Spalio 14 dieną Bažnyčia mini šventąjį Kalikstą I – popiežių ir kankinį, gyvenusį III amžiaus pradžioje. Jo gyvenimas buvo nepaprastas ir kupinas išbandymų. Kalikstas išgyveno vergiją, kalėjimą, pažeminimą, tačiau vėliau tapo Romos vyskupu ir vienu svarbiausių ankstyvosios Bažnyčios ganytojų. Jo istorija ypač liudija Dievo gailestingumo galią ir primena, kad šventumas gali išaugti net iš labai sudėtingos žmogaus gyvenimo istorijos.

Apie šventojo Kaliksto jaunystę žinoma nedaug. Manoma, kad jis gimė II amžiaus antroje pusėje, tikriausiai Romoje arba jos apylinkėse. Tradicija pasakoja, kad jis buvo vergas, priklausęs krikščioniui Karpoforui – imperatoriaus rūmų pareigūnui. Kalikstui buvo patikėta prižiūrėti tam tikrus finansinius reikalus, tačiau verslas žlugo, kilo konfliktų, ir jis buvo apkaltintas netinkamu pinigų tvarkymu.

Po šių įvykių Kalikstas patyrė didelį pažeminimą. Jis buvo kalinamas ir net pasiųstas į sunkiųjų darbų vietą Sardinijos kasyklose. Tuo metu tokia bausmė beveik prilygo lėtai mirčiai.

Vis dėlto vėliau, imperatoriaus rūmuose tarnavusių krikščionių pastangomis, kai kurie kaliniai buvo paleisti, tarp jų ir Kalikstas. Sugrįžęs į Romą jis pateko į popiežiaus Zefirino aplinką ir tapo vienu artimiausių jo bendradarbių.

Popiežius Zefirinas pavedė Kalikstui prižiūrėti Romos krikščionių kapines prie Apijaus kelio. Šios kapinės šiandien žinomos kaip garsiosios Šv. Kaliksto katakombos – vienos svarbiausių ankstyvosios krikščionybės vietų. Jose buvo laidojami popiežiai ir daugybė pirmųjų krikščionių.

217 metais po popiežiaus Zefirino mirties Kalikstas buvo išrinktas popiežiumi. Tačiau jo pontifikatas iš karto sukėlė daug prieštaravimų.

Didžiausi ginčai kilo dėl jo požiūrio į nusidėjėlius ir atgailą. Tuo metu kai kurie krikščionys manė, kad sunkios nuodėmės – ypač apostazė, svetimavimas ar žmogžudystė – nebegali būti atleistos po krikšto. Tačiau Kalikstas mokė, kad Bažnyčia turi būti gailestingumo vieta ir kad nuoširdžiai atgailaujantiems žmonėms turi būti palikta galimybė sugrįžti.

Ši pozicija sukėlė stiprų pasipriešinimą. Griežtos krypties teologas Hipolitas kaltino Kalikstą pernelyg dideliu nuolaidumu ir net tapo pirmuoju žinomu antipopiežiumi Bažnyčios istorijoje.

Vis dėlto Kalikstas laikėsi Evangelijos dvasios. Jis suprato, kad Kristus atėjo gelbėti nusidėjėlių ir kad Bažnyčia negali užverti durų žmogui, kuris trokšta atsiversti.

Kalikstas taip pat rūpinosi paprastais žmonėmis ir gynė krikščionių bendruomenės vienybę. Jo laikais Bažnyčia dar nebuvo laisva – krikščionys vis dar gyveno nesaugiai ir periodiškai patirdavo persekiojimus.

Tradicija pasakoja, kad apie 222 metus Kalikstas buvo nužudytas per neramumus Romoje. Kai kurie šaltiniai mini, kad jis buvo įmestas į šulinį Trasteverės rajone. Bažnyčia nuo seno jį gerbia kaip kankinį.

Teologiškai šventasis Kalikstas labai svarbus kaip gailestingumo popiežius. Jis gyveno laikais, kai Bažnyčia sprendė labai sudėtingą klausimą – kaip elgtis su žmogaus silpnumu ir nuodėme. Kalikstas priminė, kad Evangelijos centras yra ne baimė, o Dievo gailestingumas.

Jo gyvenimas taip pat labai stipriai liudija atsinaujinimo galimybę. Žmogus, kuris buvo vergas, kalinys ir pažemintas, tapo Bažnyčios ganytoju ir šventuoju. Tai primena, kad Dievas gali perkeisti žmogaus gyvenimą nepaisant jo praeities.

Kalikstas taip pat svarbus kaip Bažnyčios vienybės gynėjas. Nors dėl jo kilo konfliktų, jis stengėsi neleisti Bažnyčiai tapti vien „tobulųjų bendruomene“. Jis suvokė, kad Bažnyčia yra vieta, kur nusidėjėlis gali atsiversti ir būti gydomas Dievo malonės.

Lietuvai šventojo Kaliksto žinia taip pat labai aktuali. Mūsų laikais daugelis žmonių jaučiasi neverti Dievo, nutolę nuo Bažnyčios ar prispausti savo klaidų. Kalikstas primena, kad Kristus neatstumia žmogaus, kuris grįžta su atgaila.

Šventasis Kalikstas taip pat kviečia Bažnyčią išlikti tiesos ir gailestingumo vieta – ne teisimo, bet gydymo namais.

Šventasis Kalikstai, gailestingumo ir Bažnyčios vienybės liudytojau, melskis už mus, kad niekada neprarastume vilties Dievo atleidimu, mokėtume priimti silpną žmogų ir liktume ištikimi Kristaus meilei.

 

Parapijos info.

 


Kategorija Kalendorius


Grįžti atgal Paskelbta: 2026-10-13


© 2026 www.zarasuparapija.lt