Šių metų gegužės 2 d. sukako 24 metai, kai popiežius Jonas Paulius II paskelbė Tėvą Pijų iš Pietrelčinos (1887–1968) palaimintuoju, po poros metų, 2002 m. birželio 16 d., Tėvas Pijus buvo paskelbtas šventuoju. Šios progos garbei pateikiame keletą įdomių faktų apie brolį pranciškoną, kurie parodo, koks jis yra nepaprastas šventasis:

1.Stigmatiškas šventasis

Tėvas Pijus garsėja tuo, kad ant rankų, kojų ir šono nešiojo stigmas, panašias į Kristaus žaizdas. Šis reiškinys prasidėjo 1918 m. ir tęsėsi iki jo mirties 1968 m. Stigmos atspindi gilų atsidavimą Kristaus kančiai ir išliko su juo iki jo mirties akimirkos.

2. Mistinis patarėjas ir išmintingas išpažinėjas

Vienuolis kapucinas turėjo nepaprastą sugebėjimą teikti dvasinius patarimus ir patarimus tiems, kurie ieškojo jo pagalbos. Daugybė žmonių iš visų gyvenimo sričių ieškojo jo išminties ir gavo paguodą bei nurodymus savo gyvenime. O Tėvas Pijus net 17 valandų per dieną skirdavo Sutaikinimo sakramento aukojimui.

Tėvas Pijus. Aleteia.org nuotrauka

3. Bilokacijos dovana

Yra daug pasakojimų apie Tėvo Pijaus arba „skraidančio vienuolio“, esančio dviejose vietose vienu metu, reiškinį, vadinamą bilokacija. Pavyzdžiui, kai jis per Antrąjį pasaulinį karą buvo Italijoje, sąjungininkų pilotai, saugodami nedidelį San Giovanni Rotondo miestelį nuo sąjungininkų bombonešių, pranešė matę jį danguje virš Vokietijos.

4. Maldingas gyvenimas

Tėvas Pijus buvo giliai atsidavęs maldai, kasdien po kelias valandas praleisdamas intymiam pokalbiui su Dievu. Jo įsipareigojimas maldai buvo galingas pavyzdys, kaip svarbu puoselėti asmeninį santykį su dieviškumu. Jis buvo žinomas dėl to, kad dažnai sakydavo: „Aš esu tik vargšas brolis, kuris meldžiasi“.

5. Stebuklingi išgijimai

Daugelis žmonių teigia patyrę fizinius ir dvasinius išgijimus per Tėvo Pijaus užtarimą. Pavyzdžiui, yra daug dokumentuotų atvejų, kai asmenys buvo išgydyti nuo ligų arba netikėtai pasveiko po to, kai meldė Tėvo Pijaus pagalbos.

6. Humoro jausmas

Nepaisant pamaldumo reputacijos, Tėvas Pijus turėjo žaismingąją pusę. Dėl jo puikaus humoro jausmo daugelis jį mėgo ir tai rodė, kad šventumas nėra nesuderinamas su džiaugsmu bei juokavimu.

7. Kalbos barjeras

Nors Tėvas Pijus kalbėjo tik itališkai ir lotyniškai bei šiek tiek prancūziškai, jis gebėjo šiek tiek bendrauti su lankytojais iš viso pasaulio. Yra pasakojimų, kaip jis suprato ir reagavo į žmones, kalbančius kalbomis, kurių jis niekada nestudijavo. Reiškinys, priskiriamas dieviškojo bendravimo galiai, arba „dovana skaityti sielas“.

8. Ryšys su gamta

Tėvas Pijus traukė gyvūnus ir yra daugybė istorijų apie paukščius, kitus gyvūnus, besirenkančius aplink jį per šv. Mišias aukojamas lauke. Šis ryšys su gamta atspindėjo jo gilų dėkingumą už Dievo kūriniją ir suteikė ramybės jo dvasiniams susibūrimams.

9. Stebuklų apraiškos

Tėvo Pijaus gyvenimas buvo paženklintas daugybe stebuklingų įvykių, pradedant maisto dauginimu ir baigiant anksčiau paminėtu buvimu dviejose vietose vienu metu. Šie stebuklai pasitarnavo, kaip Dievo buvimo ir galios jo gyvenime ženklai. Tai įkvėpė tikėjimą ir atsidavimą tiems, kurie juos matė.

10. Tikėjimo ikona

Išskirtinė Tėvo Pijaus išvaizda, kurią paženklino jo barzda ir kapucinų įpročiai, pavertė jį ilgalaikiu tikėjimo ir atsidavimo simboliu katalikams visame pasaulyje. Jo įvaizdis ir toliau įkvepia tikinčiuosius gilintis į santykį su Dievu bei gyventi šventai tarnaujant.

Vertė L.Š.

Šaltinis: Aleteia.org