Tikėjimas kaip dieviškasis potėpis suteikia gyvenimui kitokių formų, spalvų šviesos ir šešėlių žaismo, kurių neišgautume savo žmogiškomis galiomis be Dievo. Su Juo galime viską, tuomet ne tiek svarbu, ką darome, kiek svarbu, kaip darome, ką pasirenkame. Pasirinkti savo prigimties ir Dievo į mūsų kelią atsiunčiamų žmonių negalime, tačiau kas gera, o kas bloga, uoliai skirstome, tik ne nuo mūsų tai priklauso. O Dievui visi esame Jo vaikai, Jis mus įžvelgia ir per mūsų ydų šarvą. Galime patys išsilaisvinti iš šių šarvų ir tapti duona kitam – tai irgi eucharistija. Sakramentai mums duoti kaip kelio ženklai, o Dievas vienodai atviras visiems, jei tik mūsų širdys nuolankios.

Bernardinai.lt