Spalio 24 dieną Bažnyčia mini šventąjį Antaną Mariją Klaretą – vyskupą, misionierių, pamokslininką ir vienuolijos steigėją, vieną ryškiausių XIX amžiaus Ispanijos Bažnyčios veikėjų. Jo gyvenimas buvo kupinas nepaprasto apaštalinio uolumo. Jis keliavo iš miesto į miestą skelbdamas Evangeliją, rūpinosi vargšais, steigė mokyklas, platino religines knygas ir gynė tikėjimą sudėtingu laikotarpiu, kai Europoje sparčiai plito religinis abejingumas ir politiniai neramumai.

Antanas Marija Klaretas gimė 1807 metų gruodžio 23 dieną Sallento miestelyje Katalonijoje, Ispanijoje, audėjų šeimoje. Jo tėvai buvo paprasti, darbštūs ir giliai tikintys žmonės. Vaikystėje Antanas padėdavo šeimos versle ir mokėsi audimo amato. Tačiau jau nuo mažens pasižymėjo jautria sąžine, meile maldai ir troškimu tarnauti Dievui.

Jaunystėje jis kurį laiką dirbo Barselonoje audinių pramonėje. Tačiau pasaulietinė karjera jo netraukė. Vis stipriau jautė pašaukimą kunigystei. 1829 metais įstojo į seminariją ir 1835 metais buvo įšventintas kunigu.

Tapęs kunigu Antanas troško vykti į misijas. Jis net buvo nuvykęs į Romą ketindamas tapti jėzuitu ir misionieriumi užsienyje, tačiau dėl silpnos sveikatos turėjo grįžti į Ispaniją.

Sugrįžęs pradėjo intensyviai pamokslauti Katalonijoje. Netrukus tapo vienu garsiausių liaudies misionierių Ispanijoje. Jis keliavo pėsčiomis po miestelius ir kaimus, sakydamas pamokslus, klausydamas išpažinčių ir ragindamas žmones atsiversti.

Antanas suprato, kad tikėjimui labai svarbus žmonių švietimas. Todėl jis pradėjo leisti religines knygas ir brošiūras, steigė bibliotekas bei rūpinosi krikščioniška spauda. Jis tikėjo, kad Dievo žodis turi pasiekti kiekvienus namus.

1849 metais kartu su keliais kunigais jis įkūrė Nekaltosios Mergelės Marijos Sūnų kongregaciją, šiandien žinomą kaip klaretinai. Šios vienuolijos tikslas buvo skelbti Evangeliją ir dirbti misijose.

Tais pačiais metais popiežius Pijus IX paskyrė Antaną Santiago de Cuba arkivyskupu Kuboje. Tuo metu Kuba buvo Ispanijos kolonija ir susidūrė su didelėmis socialinėmis problemomis:

• skurdu,
• vergove,
• moraliniu nuosmukiu,
• tikėjimo silpnėjimu.

Atvykęs į Kubą Antanas ėmėsi labai aktyvios pastoracinės veiklos. Jis:

• lankė parapijas,
• steigė mokyklas,
• gynė vargšus,
• rūpinosi vergais,
• skatino šeimų gyvenimą,
• organizavo katechezę.

Per keletą metų jis apkeliavo didžiules teritorijas ir pasiekė tūkstančius žmonių.

Dėl savo tiesumo ir kovos su neteisybe Antanas įgijo priešų. 1856 metais prieš jį buvo įvykdytas pasikėsinimas – vienas vyras jį sunkiai sužeidė peiliu. Tačiau Antanas atleido užpuolikui ir meldėsi už jį.

1857 metais jis buvo pakviestas grįžti į Ispaniją ir tapo karalienės Izabelės II dvasios tėvu bei patarėju. Nors gyveno rūmuose, jis išliko labai kuklus ir asketiškas. Jis toliau pamokslavo, rašė knygas ir rūpinosi Bažnyčios gyvenimu.

Antanas aktyviai dalyvavo ir Pirmajame Vatikano Susirinkime (1869–1870), kuriame gynė Bažnyčios mokymą.

Kai Ispanijoje kilo revoliucija ir karalienė buvo nuversta, Antanas turėjo pasitraukti į Prancūziją. Paskutinius gyvenimo metus praleido tremtyje ir maldoje.

Šventasis Antanas Marija Klaretas mirė 1870 metų spalio 24 dieną Fontfroide vienuolyne Prancūzijoje, būdamas 62 metų. 1950 metais popiežius Pijus XII paskelbė jį šventuoju.

Teologiškai šventasis Antanas Marija Klaretas labai svarbus kaip Dievo Žodžio apaštalas. Jis tikėjo, kad Evangelija turi būti skelbiama visomis priemonėmis:

• pamokslais,
• spauda,
• švietimu,
• misijomis,
• asmeniniu liudijimu.

Jo gyvenime ypač ryški misijų tema. Antanas nesitenkino vien patogiu kunigo gyvenimu – jis nuolat keliavo pas žmones, ypač pas tuos, kurie buvo nutolę nuo tikėjimo.

Labai svarbi ir jo meilė Eucharistijai bei Mergelei Marijai. Jis savo gyvenimą laikė visiškai priklausantį Kristui ir Marijai.

Antanas taip pat primena, kad tikras evangelizavimas neatsiejamas nuo rūpesčio žmogumi. Jis ne tik kalbėjo apie tikėjimą, bet ir rūpinosi socialiniu teisingumu, vargšais bei švietimu.

Lietuvai jo gyvenimo pavyzdys taip pat artimas. Lietuvos Bažnyčioje visada buvo labai svarbus pamokslavimas, katechezė ir religinės spaudos vaidmuo. Antano Klareto uolumas primena ir lietuvių kunigų bei vienuolių pastangas išsaugoti tikėjimą sunkiais laikais.

Šiandien šventasis Antanas Marija Klaretas labai aktualus pasauliui, kuriame daug dvasinio paviršutiniškumo ir informacinio triukšmo. Jis primena, kad Evangelijos žodis vis dar turi galią perkeisti žmogaus širdį.

Šventasis Antanai Marija Klaretai, uolus Evangelijos misionieriau, melskis už mus, kad mylėtume Dievo Žodį, drąsiai liudytume Kristų ir neštume tikėjimo šviesą pasauliui.

Parapijos info.