Spalio 23 dieną Bažnyčia mini šventąjį Joną Kapestraną – kunigą, pranciškoną, garsų pamokslininką ir vieną ryškiausių XV amžiaus Bažnyčios veikėjų. Jo gyvenimas buvo nepaprastas: išsilavinęs teisininkas ir valstybės pareigūnas tapo neturtingu vienuoliu, visą save atidavusiu Evangelijos skelbimui. Jonas Kapestranas garsėjo degančiu tikėjimu, nepaprasta iškalba ir didžiule meile Bažnyčiai. Jis keliavo po Europą stiprindamas tikėjimą, ragindamas žmones atsiversti ir siekdamas taikos tarp susiskaldžiusių bendruomenių.

Jonas gimė 1386 metų birželio 24 dieną Kapestrano mieste Abrucų regione, Italijoje. Jo tėvas buvo vokiečių kilmės riteris, tarnavęs Neapolio karaliui, o motina buvo italė. Jonas gavo gerą išsilavinimą ir studijavo teisę Perudžos universitete. Jaunystėje jis pasižymėjo dideliais gabumais ir greitai tapo žinomu teisininku bei teisėju.

Vėliau Jonas buvo paskirtas Perudžos miesto valdytoju. Tačiau tuo metu Italijoje nuolat vyko politiniai konfliktai ir karai tarp miestų. Vieno karo metu Jonas pateko į nelaisvę. Būtent kalėjime jo gyvenimas pradėjo keistis. Jis vis giliau apmąstė savo gyvenimo prasmę ir pajuto kvietimą visiškai atsiduoti Dievui.

Išlaisvintas jis atsisakė pasaulietinės karjeros ir apie 1416 metus įstojo į pranciškonų ordiną. Ten tapo šventojo Bernardino Sieniečio mokiniu. Bernardinas labai paveikė Joną savo pamokslavimo dvasia ir meile Švenčiausiajam Jėzaus Vardui.

1420 metais Jonas buvo įšventintas kunigu ir netrukus tapo vienu garsiausių savo laikų pamokslininkų. Jo pamokslų klausytis susirinkdavo minios žmonių. Jonas skelbė:

• atsivertimą,
• atgailą,
• taiką,
• kovą su nuodėme,
• meilę Kristui.

Pasakojama, kad kai kuriuose miestuose po jo pamokslų žmonės:

• susitaikydavo po ilgų konfliktų,
• grąžindavo pavogtus daiktus,
• atsisakydavo keršto,
• keisdavo savo gyvenimą.

Jonas keliavo po Italiją, Vokietiją, Austriją, Bohemiją, Lenkiją ir kitas Europos šalis. Jis dirbo ir kaip popiežiaus pasiuntinys, stengdamasis stiprinti Bažnyčios vienybę.

XV amžiuje Europą stipriai veikė husitų judėjimas Bohemijoje, sukėlęs religinius ir politinius konfliktus. Jonas Kapestranas buvo siunčiamas į įvairius kraštus ginti katalikų tikėjimo ir skatinti susitaikymą.

Vienas garsiausių jo gyvenimo epizodų susijęs su Osmanų imperijos puolimu Europoje. 1456 metais turkai apsupo Belgradą – vieną svarbiausių Europos gynybos miestų. Nors Jonas jau buvo senyvo amžiaus, jis pats vyko į Belgradą drąsinti karių ir žmonių.

Pamoksluose jis ragino nepasiduoti baimei ir pasitikėti Dievu. Tradicija pasakoja, kad jo žodžiai labai sustiprino gynėjų dvasią. 1456 metų liepos mėnesį Belgradas buvo apgintas nuo osmanų puolimo.

Po šių įvykių Jonas greitai susirgo, tikriausiai maru arba kita sunkia liga, ir mirė 1456 metų spalio 23 dieną Iloke, dabartinėje Kroatijoje, būdamas apie 70 metų.

1690 metais popiežius Aleksandras VIII paskelbė jį šventuoju.

Teologiškai šventasis Jonas Kapestranas labai svarbus kaip Evangelijos skelbimo liudytojas. Jis primena, kad Dievo žodis turi galią keisti žmogaus gyvenimą. Jonas ne tik kalbėjo gražiai – jo žodžiai kilo iš tikėjimo ir asmeninio atsivertimo.

Jo gyvenime labai ryški atgailos tema. Jonas nuolat kvietė žmones ne tik formaliai tikėti, bet ir iš tikrųjų keisti savo širdį.

Taip pat svarbi jo taikos misija. Gyvendamas konfliktų ir karų laikais jis siekė sutaikyti žmones ir priminti Evangelijos meilės kelią.

Jono gyvenime matome ir didelį pasitikėjimą Dievu. Net senatvėje jis nepabūgo keliauti į pavojingas vietas, nes jautė atsakomybę už Bažnyčią ir žmones.

Lietuvai šventasis Jonas Kapestranas taip pat artimas per pranciškonų tradiciją. Pranciškonai Lietuvoje nuo seno atliko svarbų vaidmenį tikėjimo, kultūros ir sielovados gyvenime.

Šiandien Jonas Kapestranas labai aktualus pasaulyje, kuriame daug susiskaldymo, nerimo ir dvasinio paviršutiniškumo. Jis primena, kad žmogui reikia ne tik informacijos, bet gyvo Evangelijos žodžio, kuris paliestų širdį.

Jo gyvenimas taip pat kviečia drąsiai liudyti tikėjimą ir nebijoti būti Kristaus žmogumi net sudėtingais laikais.

Šventasis Jonai Kapestranai, uolus Evangelijos skelbėjau ir taikos liudytojau, melskis už mus, kad mūsų širdys atsiverstų Dievui, mokėtume nešti susitaikymą ir drąsiai gyventume pagal Evangeliją.

Parapijos info.