Zarasų dekano Velykų homilija
Mieli broliai ir seserys,
šiandien mes išgyvename didingą įvykį – Jėzaus Kristaus prisikėlimą iš numirusių, pergalę prieš mirtį. Koks džiaugsmas sužinojus, kad Dievo meilė yra stipresnė už mirtį!
Jėzaus prisikėlimas savo šlove mums nušvietė naują gyvenimą. Mūsų gerojo Išganytojo širdis taip troško mus išgelbėti, kad Jis dosniai dalijosi su mumis savo pergalinga šlove. Jo atpirkimo metu mūsų Gelbėtojo meilė, stipresnė už mirtį, perkeitė mūsų nuodėmingas širdis. Atėjęs į šį pasaulį, Jis iškėlė mūsų žmonių prigimtį aukščiau net už visus angelus, o perkeisdamas padarė mus tokiais pat kaip Jis pats.
Apsvarstykime prigimtį, kurią Dievas mums suteikė. Tai nuostabiausia, kas gali būti šiame matomame pasaulyje. Mūsų žmogiškoji prigimtis gali turėti laimę amžinajame gyvenime ir būti tobulai susivienijusi su Viešpačiu. Kaip mes galime puoselėti šią sąjungą? Pirmiausia turime mylėti Kūrėjo dieviškąjį panašumą pirmiausia į mus, po to į kitus. Kai Marija Magdalietė priėjo prie Kristaus kapo, ji nepažino Jo, nes Jėzus buvo apsirengęs kaip sodininkas. Ji nematė Jo tokiu pavidalu, kokiame norėjo Jį pamatyti. Tad atverkime savo širdies duris, kad prisikėlęs Jėzus galėtų prisotinti mūsų širdis dieviškąja meile.
Ir atminkime, kad mirtis nėra pabaiga. Tai tik durys, perėjimas į anapus. Jėzaus mirtis ir prisikėlimas tebūna mums gyvenimo centru. O koks yra gyvenimo tikslas? Koks jūsų, mielieji, gyvenimo tikslas? Kur jūsų širdis yra tame gyvenime? Juk gyvenimas turi tik vieną galutinį tikslą – pasiruošti kitam gyvenimui, amžinajam gyvenimui, o jei nesiruošiame savo prisikėlimui, esame tarsi traukinys, nuvažiavęs nuo bėgių. O kas nutinka traukiniui, kuris nerieda bėgiais? Ogi jis niekur nenuvažiuoja.
Tad broliai ir seserys Kristuje, šiandien nuostabi diena, palaiminta ir džiaugsminga diena. Mūsų Viešpats Jėzus Kristus sunaikino mirtį, sunaikino nuodėmę ir atvėrė mums dangaus vartus pas savo dangiškąjį Tėvą. Tad ir mes, prisikelkime iš nuodėmės, atgimkime iš naujo, ugdykime savo sielas dorybėje ir ištikimai jomis rūpinkimės. Ateis diena, kai ir mes prisikelsime amžinajam džiaugsmui ir sieksime šio dangiškojo rojaus, keliausime į tą Kristaus pažadėtąją žemę, palikdami visa, kas mus klaidino.
Tad jei dar nesutikote prisikėlusio Jėzaus, nuritinkite akmenį nuo Kristaus kapo ir sutikite Jį. Ir skelbkite kiekvienas šią džiugią žinią – Aleliuja! Kristus tikrai prisikėlė! Amen.
Kun. dek. Vydas Juškėnas
Kategorija Parapija