Pirmajame šios dienos skaitinyje kalbama apie Dievo duotus įsakymus, kitaip vadinamus Dekalogu. Antrajame skaitinyje apaštalas Paulius kalba apie tuos, kurie reikalauja stebuklų, o Evangelijoje minimi tie, kas reikalauja ženklų kaip įrodymų.

Rodos, tai trys visiškai tarpusavyje nesusijusios temos, tačiau taip gali pasirodyti tik iš pirmo žvilgsnio. Dažnas krikščionis savo tikėjime ar net skelbdamas Gerąją Naujieną remiasi tuo, kad Jėzus darė stebuklus. Stebuklai čia laikomi jo dieviškumo įrodymu. Kartais net manoma, kad jeigu krikščionių gyvenime nevyksta stebuklai, vadinasi, kažkas negerai su jo tikėjimu. Tačiau ar tikrai esmė – stebuklai?

Savaime suprantama, kad daliai žmonių stebuklai yra svarbus tikėjimo elementas – kai kuriems iš mūsų juk reikia mistikos, nes tik tai padaro tikėjimą įdomų. Man pačiam stebuklai neatrodo kaip pamatinis Jėzaus dieviškumo, evangelinių įvykių tikrumo ar Dievo buvimo įrodymas.

Viena vertus, stebuklais dažnai palaikome dalykus ar įvykius, kurie turi paprastą ir racionalų paaiškinimą. Kita vertus, į stebuklų klausimą nuolat žvelgiu įtariai, nes lengva apsigauti ar būti apgautam. Jėzus vengia stebukladario etiketės, šventieji jais taip pat nesiafišavo. Pavyzdžiui, sakoma, kad šventasis Tomas Akvinietis melsdamasis levituodavo (pakildavo nuo žemės – red. past.). Jis tai darė slapta, užsidaręs savo kambarėlyje, ir, jei ne smalsūs broliukai, matę tai pro rakto skylutę, apie levituojantį Tomą, ko gero, net nebūtume girdėję.

Sektose yra priešingai – ten stebuklai labai svarbūs, ir jais remiasi visas tikėjimas. Bažnyčia niekada neskuba skelbti, kad kažkoks įvykis yra stebuklingas, ji visa ištiria ir tik po to sako, kad tai buvo kažkas ekstraordinaraus. Senovėje į stebuklus taip pat žvelgta su nepasitikėjimu, nekrikščionys Jėzų kartais vadindavo burtininku, o krikščionys buvo kaltinti magijos praktikavimu. Babilonijos Talmude minima, kad Jėzus praktikavo magiją ir gundė izraelitus atsimesti nuo Dievo.

Taigi pasvarstykime, kas gi yra stebuklai evangelijų kontekste. Skaitydami lietuvišką Naujojo Testamento vertimą, nuolat susiduriame su stebuklo sąvoka, tačiau vertimas dažnai nesugeba perteikti originalaus teksto esmės. Evangelijų tekstuose originalo kalba Jėzaus stebuklai nevadinami stebuklais. Graikiškai tai būtų vadinama miracula. Čia vartojami kitokie žodžiai.

Sinoptinėse evangelijose vartojamas žodis dynameis – tai yra galybės arba jėgos darbai. Evangelijoje pagal Joną vartojami kiti du žodžiai: erga – tai reiškia „darbai“, arba semea – „ženklai“. Šie trys žodžiai nurodo kažkokį vyksmą, kuris viršija ir pažeidžia gamtos dėsnius, tad jie turi kristologinę dimensiją, nurodančią į Jėzų kaip į Viešpatį ir mesiją. Stebuklai čia tarnauja ne kaip Jėzaus Kristaus dieviškumo įrodymas, bet kaip skelbimas, kad prisiartino Dangaus karalystė.

Šiandien skaitomoje apaštalo Pauliaus Pirmojo laiško korintiečiams ištraukoje minima, kad „žydai reikalauja stebuklų, graikai ieško išminties, o mes skelbiame Jėzų nukryžiuotąjį“ (1 Kor, 1, 22–23). Tikėjimo priešai, o ir patys tikintieji, reikalauja stebuklo kaip ženklo, kad Dievas yra, kad Jėzus Kristus prisikėlė, kad Jis veikia mūsų gyvenime. Tačiau apaštalas Paulius sako, kad svarbiau yra skelbti Kristaus Prisikėlimą, o ne nuolat ieškoti įrodymų ar vaikytis stebuklų. Tai nėra raginimas tikėti aklai, tačiau priminimas, kad per įrodymų paiešką neturime pamiršti evangelinės žinios ir esmės.

Trumpai aptarėme stebuklų ir ženklų klausimą. Tačiau kuo čia dėtas Dekalogas? Dekalogas yra nuorodos, kaip mums dera elgtis, kad liktume teisingame kelyje. Jame nekalbama apie stebuklus ar ženklų reikalavimą, nekalbama apie nuolatinę įrodymų paiešką ar bandymą kam nors kažką įrodyti. Čia kalbama apie tai, ką ir kaip turiu daryti. Tai minimumas to, kas leis dorai gyventi. Kartu tai yra ženklas, kad Dievas veikia žmogaus gyvenime.

 

Gabrielius E. Klimenka OP yra teologijos mokslų daktaras, Vytauto Didžiojo universiteto Katalikų teologijos fakulteto dėstytojas, dominikonas pasaulietis, rašytojas, Vilniaus saugaus miesto centro pasirengimo ekstremalioms sąlygoms ir išgyvenimo pratybų mokytojas, šaulys