Iki sausio 31 d. Zarasų autobusų stotyje dar renkame vašką, žvakes, mažesnes skardines nuo žirnelių, kondensuoto pieno, konservų ir naujas šiltas vyriškas kojines.

Sausio 31 d. nuo 16.00 val. iki 18.00 val. Zarasų parapijos salėje ir toliau gaminsime apkasų žvakes. Labai laukiame visų, norinčių prisidėti, nes darbo dar daug: smulkinti vašką, kirpti ir sukti kartoną, pildyti skardines, pakuoti žvakes.

Siūlų dar turime, tik ieškome darbščių mezgėjų rankų.

Ieškome seno metalinio arbatinuko (ne elektrinio), kuriame galėtume tirpinti vašką ir juo užlieti žvakes.

Gal kas turi paskolinti ar padovanoti mažytę elektrinę viryklę, ant kurios galėtume šildyti arbatinuką. Jei galite pagelbėti ar turite klausimų, susiekime tel. +370 61493459.

Gerumas mus vienija

Smagu pasidžiaugti, kad pirmąjį apkasų žvakių gamybos etapą drauge sėkmingai įveikėme!

Nuoširdžiausiai dėkojame visiems, kurie nedvejodami atsiliepėte: atnešėte vaško, žvakių, skardinių, net ir iš kaimynų surinkę atvežėte, kurie atnešėte ne tik prašomų kojinių, bet ir pirštinių, šalikų, padovanojote siūlų. Ir tiems, kurie noriai įsipareigojote dar iki akcijos pabaigos numegzti kojinių Ukrainos kariams. Ir, žinoma, labai ačiū visiems, kurie, nepabūgę darganoto oro, atėjote gaminti apkasų žvakių ir dalyvauti ekumeninėse šv. Mišiose. Tas kelias be galo greitai prabėgusias valandas jautėmės kaip viena darni Dievo vaikų šeima. Darbą pradėjome Carito savanorės Neringos trumpa malda. Kunigo Sauliaus Kero paskatinti susikibę už rankų nuoširdžiai meldėme taikos ir vienybės, meldėme Dievo palaimos šiam mūsų susirinkimui ir mūsų darbams, pastangoms, ir, žinoma, tiems, kam tai bus skirta.

Karpėme ir sukome kartoną, smulkinome vašką, pildėme skardines draugiškai besišnekučiuodami, bet vis susimąstydami apie niūrią tikrovę ir apie Šviesą, kurios neįmanoma užgesinti. Kuri sklido iš ukrainietės Anastasijos jautriai giedamos maldos už Ukrainą. Pritarti nemokėjome, bet širdys giedojo kartu.

Šias savo širdžių godas apie taiką Ukrainoje ir visame pasaulyje, apie visų krikščionių vienybę atnešėme Viešpačiui į šv. Mišių auką. Bendrystę su ukrainiečių tauta išgyvenome ne tik kartu gamindami apkasų žvakes, bet ir šv. Mišiose skaitydami Dievo Žodį ukrainiečių ir lietuvių kalba, melsdamiesi už tai, kas svarbiausia ir brangiausia. Juk ir Viešpats Jėzus meldėsi: „Kaip tu, Tėve, manyje ir aš tavyje, tegul ir jie bus viena mumyse.“ (Jn 17, 21)

Pamatyti, kaip vyko pirmasis etapas, kviečiame paspaudus šią nuorodą: https://fb.watch/pPQwtU3fxC/