Mūsų paskirtis žemėje – ieškoti Dievo karalystės ir Jo teisumo, kad savo ištikimybę Jo valiai liudytume, pradėdami nuo mažų dalykų (plg. Mt 25, 21).

Jo toliaregiškas numatymas

Šio tikslo siekiui Jis mums davė talentus, kuriuos esame pašaukti sąžiningai investuoti į kiekvieną darbą bei užsiėmimą. Apie tai byloja Jėzaus palyginimas apie talentus – pinigus, kuriuos gavo vieno šeimininko tarnai, idant jie, plėtodami tam tikrą verslą, uždirbtų daugiau pajamų ir paliudytų savo darbštumą, sumanumą, kantrybę bei kitas gerąsias charakterio savybes.

Dorybių investicija

Šios metaforos esmė – pinigai (kaip priemonė) yra skirti ne vien žmonių materialinei gerovei, bet turi tiesioginę sąsają ir su Amžinybe, kuri „perkama“, kai uoliai bei kūrybingai atliekant įvairius darbus pirmiausia pasitelkiamos dorybės, kurių dėka, malonei veikiant, tiesiami tiltai į Ateitį… Nors grynai už pinigus joks milijardierius Dangaus nepajėgs nusipirkti, bet tas, kuris moka dieviškų dorybių – tikėjimo, vilties ir meilės – kainą, sulauks slėpiningo pažado išsipildymo: „Ko akis neregėjo, ko ausis negirdėjo, kas žmogui į mintį neatėjo, tai paruošė Dievas tiems, kurie Jį myli.“

Cathopic.com nuotrauka

Mamona kaip tam tikras palaiminimas

Į amžinąsias padangtes būsime įleisti ne su maloniai ištartų žodžių gausos kraičiu. Viską nusvers mūsų tikėjimo darbai, dėl kurių buvome pašaukti į šį pasaulį, kad juos iki pat gyvenimo pabaigos gerai atliktume… Viešpats kviečia nebijoti net tinkamai pasinaudoti apgaulinga Mamona, kad, tarpininkaujant bičiuliams (bendražygiams) (plg. Lk 16, 9), pašventintume tolesnę savo egzistenciją, kai kaskart artėjame prie Dievo šlove spinduliuojančios nežemiškos Jeruzalės slenksčio, kurį peržengę pripažinsime faktą – pastangos gyventi dėl Evangelijos ir Dievo garbės atsipirko su kaupu…

Malonių lietus tęsiasi

Jėzaus laikais talentas prilygo didžiulei 6000 denarų sumai, nes už darbo dieną buvo mokamas tik vienas denaras. Nors, iškeliaudamas svetur, vienas turtingas žmogus dviem tarnams patikėjo didžiausią savo nuosavybės dalį – vienam davė penkis talentus, antram – du, o trečiam įteikė tik vieną, bet šio (tarsi mažiau apdovanoto) žmogaus, atsižvelgiant į milžinišką talento vertę, tikrai nenuskriaudė. Beje, dovanų gausybė (prigimtinių bei antgamtinių), nuolat trykštančių iš dieviškų Aukštybių, nors, veikiant mums nesuvokiamam Dievo Apvaizdos įžvalgumui, žmonėms dalijama skirtingai, bet dėl to begalinės Viešpaties meilės mastas visiems bei kiekvienam absoliučiai nesumažėja – kiek tik kas pajėgia atlapoti savo širdį, į ją dosniai ir be saiko liejama malonė po malonės…

Gilioji talentų simbolika

Jėzaus teikiami mums talentai simbolizuoja Jį patį, ypač Jo dosnumo viršūnę Golgotoje… Ten Jo meilei nėra lygių… Kai dėkingai priimame visas Jo dovanas (ir tas, kurios paženklintos kryželiais), suprantame, kad tai – daugiau negu milijonai talentų, denarų ir eurų, nes ne pinigai bei materialinės vertybės iš tiesų Jo akivaizdoje puošia mūsų esybę, bet nepalaužiamas troškimas tapti turtingiems Jame per Jo neturtą. Todėl tik maldingame Dvasios įkvėpime galime giliau suvokti ir bent iš dalies sau prisitaikyti šiuos apaštalo Pauliaus žodžius: „Aš iš tikrųjų visa laikau nuostoliu, palyginti su Kristaus Jėzaus, mano Viešpaties, pažinimo didybe. Dėl Jo aš ryžausi visko netekti ir viską laikau sąšlavomis, kad tik laimėčiau Kristų ir būčiau Jame, nebeturėdamas nuosavo teisumo…“ (Fil 3, 8–9).

Tarnų pamokos visiems

Kai šeimininkas pareikalavo darbų ataskaitos, tie du tarnai, kurie dirbo iš peties ir uždirbo dvigubai, susilaukė atlygio net su pertekliumi: „Eikite į savo Šeimininko amžinąjį džiaugsmą!“ Tačiau skaudu žiūrėti į tą nelaimingą tarną, kuris iškasė duobę ir tarsi pats save gyvą palaidojo, užkasdamas žemėje Dievo duotą jam lobį. Tai darė dėl tinginystės… Jo likimas nepavydėtinas – tamsybės, kurios blokuoja bet kokį iš Anapus sklindantį pragiedrulį.

Atvirai paklauskime savęs

Kiek mūsų gyvenime būta bergždžiai praleistų valandų bei dienų, kai iš tinginystės atidėliojome pareigų atlikimą ir darėme tai, ko nederėjome daryti? Kai, lengvabūdiškai kartodami savo tuštybę maitinančius poelgius, įsigijome netinkamų įpročių, argi neteko gailėtis, kad dėl padarytų klaidų dabar taip nelengva atsikratyti prilipusio nuodėmių purvo? Todėl atsargiai vertinkime kitų tinginystę atliepiančius veiksmus, nes galbūt jų vidus jau keičiasi ir greitu laiku (per atgailą, susitaikymą ir Jėzaus širdin priėmimą) jie taps naujais Viešpaties kūriniais.

Kun. Vytenis Vaškelis

Bernardinai.lt