Tai reiškia džiūgauti, skelbti džiaugsmo naujieną, būti visuomet pasirengus įtikinamai atsakyti apie mumyse gyvenančią viltį. Ta Viltis iš didžiosios raidės – tai Kristaus asmuo, Švenčiausioji Trejybė mūsų gyvenime – apie tai man yra džiaugsmo sekmadienis.

Evangelijoje girdime apie šventąjį Joną Krikštytoją tokius žodžius, kad jis pats nebuvo šviesa, bet turėjo liudyti šviesą. Ir mes kartais tokį silpnumą išgyvename – mes nesame šaltinis, nesame tobuli, geri, šventi – išgyvename savo nuodėmingumą ir silpnumą. Bet Evangelijos žodis šiandien mus drąsina, kad vis tiek tai nėra kliūtis įtikinamai liudyti viltį pasauliui savo aplinkoje. Mes irgi nesame šviesa, bet pašaukti liudyti šviesą. Kristus yra saulė, o mes Dievo mėnuliai – atspindime jo šviesą.

Noriu pasiūlyti tris vaistus nuo liūdesio – tris vaistus, kurie mums padėtų labiau džiaugtis, nes švenčiame džiaugsmo sekmadienį.

www.crosswalk.com

Pirmasis vaistas – nuolankumas

Nuolankumo priešingybė būtų išpuikęs žmogus. Jis visada gyvena įtampoje su kitais žmonėmis – nori kontroliuoti, žiūri šiek tiek iš aukšto į juos, atsitolinęs nuo kitų, nes jis mano esąs kitoks: geresnis ar išskirtinesnis. Išpuikęs žmogus atneša įtampą į santykius ir pats save apiplėšia, nes negali išgyventi bendrystės, vienybės džiaugsmo su kitais.

Taigi pirmiausia reikia praktikuoti nuolankumą, nuolankumo dorybę. Kaip tai daryti? Pavyzdžiui, pabandyti kartais pasijuokti iš saves. Ne su cinizmu ar sarkazmu, bet labai natūraliai pažiūrėti į save – kaip aš elgiuosi, ką sakau, ir pasijuokti iš savęs arba pripažinti savo silpnumą, klaidas.

Mitologinio Achilo problema buvo ta, kad jis nepažino, nepripažino savo silpnosios vietos. Mums į save reikia žvelgti Dievo šviesoje – į tokius, kokie esame, su talentais ir trūkumais. Trūkumai iš tiesų mums parodys, kaip galime tobulėti, kaip galime tapti geresni.

Antrasis vaistas – susitaikinimas

Vaistas, kad būtume džiaugsmingesni. Jeigu yra nuodėmė mano sieloje, jeigu sąžinėje yra kažkokių akmenų, aš negaliu džiaugtis, negaliu prašyti ir kito žmogaus džiaugtis, kuris yra sužeistas, kuriam lūžusi koja, kuris serga sunkia liga, jam pakilusi temperatūra… Panašiai ir mūsų egzistencinė sielos būklė yra tokia, kai esame nuodėmėje.

Jėzus paliko mums vieną iš septynių vaistų – gydymo sakramentą, kurį mes vadiname išpažintimi. Reikia pas kažką eiti ir jam duoti ataskaitą? Aš dėčiau akcentą ties kitu pavadinimu, kurį ankstyvieji krikščionys vadina Susitaikinimo sakramentu. Jeigu aš esu taikoje su Dievu, išsprendžiu su Juo nuodėmės situacijas, tada aš turiu ramybę, galiu iš tiesų džiaugtis savo gyvenime. Nepaisant visko – kai aplinkui yra išbandymai, iššūkiai, net kryžius – galiu turėti net antgamtinį džiaugsmą. Išpažinties, Susitaikinimo sakramentas yra vaistas prieš liūdesį ir nusiminimą.

Trečiasis vaistas – dėkingumas

Dėkojimas nėra saviapgaulė – tai gebėjimas pamatyti visą savo gyvenimą Dievo žvilgsniu. Siūlau tokį paprastą metodą – pasiimti savo rožinio vėrinį ir pradėti ties pirmu karoliuku labai konkrečiai už ką nors dėkoti – už mažus ir paprastus dalykus – ir taip tęsti, kol baigsis visas rožinio vėrinys. Pavyzdžiui: už šiandienos pusryčius, už internetą, dėl kurio galiu žiūrėti šitą transliaciją, už telefoną ar kompiuterį, už kolegas, už laisvę, už tėvynę, už kaimyną…

Kartais liūdesio, sunkumų, prislėgtumo gyvenime etapais pabandykite tą dėkingumo rožinį sukalbėti ir pamatysite, kad viltis ateina į širdį, į sielą ateina daugiau ramybės, ir turėsite kuo pasidalyti su kitais.

Trys vaistai – nuolankumas, susitaikinimas ir dėkingumas.

Mes nesame šviesa, bet esame pašaukti liudyti šviesą ir įtikinamai atsakyti tiems, kurie klausia mūsų apie mumyse gyvenančią viltį. Nuostabus pašaukimas tai daryti! Prieskonis, kurio visam tam reikia – tai džiaugsmas, antgamtinis džiaugsmas.

Šventasis Jonas Boskas sako: „Linksmiems, džiugiems lengviau būti šventiems.“ To ir linkiu – džiaugsmo, kylančio iš nuolankumo, susitaikymo su Dievu ir kitais ir iš dėkingumo.

Kun. Gabrielius Satkauskas,

Santaros klinikų Dievo Gailestingumo koplyčios kapelionas

Bernardinai.lt