Šv. Karolis Boromiejus (1538-1584), vyskupas, minimas lapkričio 4 d.

Grafo Gilberto Boromiejaus sūnus šv. Karolis gimė 1538 m. Didžiojo Ežero (Lombardija) pakrantėje. 1560 m. dėdės popiežiaus Pauliaus IV pakviestas  nuvyko į Romą, kur buvo įšventintas kardinolu, jam buvo patikėta valdyti  Bažnyčios reikalus. Būdamas 22 metų šv. Karolis tapo pirmuoju „Valstybės sekretoriumi“ šiuolaikine pareigybės prasme. Jis uoliai darbavosi, kad būtų gerai užbaigtos paskutinės Tridento susirinkimo sesijos (1563 m.). Mirus Pauliui IV (1565 m.), Karolis nuvyko į Milaną, kurio arkivyskupu buvo tapęs prieš dvejus metus. Nuo tada didžiausias šv. Karolio rūpestis buvo siekis įdiegti į Bažnyčios gyvenimą Susirinkimo nurodymus. Jis ugdė dvasininkiją per sinodus ir steigdamas pirmąsias kunigų seminarijas, savo ganytojiškais vizitais kėlė liaudies moralę, įkūrė daug socialinių organizacijų. Nors šventasis buvo rūsčios išvaizdos, bet visų pirma reiklus sau čiam. Šv. Karolio įtaka peržengė Lombardijos sienas: visi vyskupai reformatoriai jo ganytojišką veiklą laikė pavyzdžiu sau. Mirė 1584 m.

 

 

Gyvoji Duona