Dangiškojo verslo pradžiamokslis
Šio, priešpaskutinio, eilinio liturginio laiko sekmadienio Evangelijos ištrauka skamba tarsi verslo pagrindų vadovėlis.
Šeimininkas išvykdamas savo tarnams patiki po sumą pinigų. Grįžęs iš kelionės, jis daro apyskaitą, du tarnai jam grąžina duotus pinigus ir uždirbtą pelną, o trečiasis, pasirodo, laikė pinigus „kojinėje“ – užkasė ir grąžino tą patį pinigą be pelno pasiteisindamas: „Šeimininke, aš žinojau, kad tu – žmogus kietas: pjauni, kur nesėjai, renki, kur nebarstei. Pabijojęs nuėjau ir paslėpiau tavo talentą žemėje. Še, imkis, kas tavo.“ Tad užsirūstinęs šeimininkas išbara šį tingų tarną, kad nesekė savo draugų pavyzdžiu.
Ne, šis Jėzaus palyginimas nėra pamokymas, kaip elgtis su turtu ir investicijomis, nors egzistuoja krikščioniškoji verslo etika ir su ja daugumai verslininkų derėtų susipažinti, idant jų darbas neštų ne tik naudą jų pačių piniginei, bet ir visuomenei bei teiktų garbę Dievui.
Pexels.com nuotrauka
Kaip ir visi Viešpaties palyginimai, taip ir šis, naudoja žemišką, žmogišką situaciją, kad atskleistų, koks yra Dievas ir ko Jis nori iš žmogaus. Šiame palyginime Viešpats kalba apie uolumą. Šeimininkas patiki tarnams savo turto dalį, kiekvienam duoda pagal jo sugebėjimus, vienam – penkis, kitam – du, trečiam – vieną talentą.
Tie du tarnai, būdami ištikimi savo šeimininkui ir rūpindamiesi jo gerove (kuri, aišku, buvo ir jų gerovė), stengėsi padauginti gautąjį turtą. O trečiasis, galvodamas labiau apie save (šeimininkas griežtas ir nubaus, jei man nepavyks), nedarė nieko, nes jam šeimininkas buvo tik darbdavys.
Ką šis palyginimas pasako mums apie Dievą? Pirmiausia, labai simboliška, kad senovinis piniginis vienetas – talentas – mūsų sampratoje virto gabumais, turimomis dovanomis – talentaisǃ Taip, Viešpats kiekvienam iš mūsų atseikėja talentų – kiekvienam daugiau ar mažiau. Ir šiuos gabumus mes esame kviečiami naudoti, leisdami juos apyvarton – plėsti Dievo karalystei.
Labai reikia krikščionių politikų, verslininkų, medikų, žurnalistų, mokytojų, menininkų, kiemsargių ir visų kitų, kad ir kokios garbingos specialybės tai būtų. Viešpats kviečia mus visus, pagal kiekvieno pajėgumus ir galimybes.
Jis yra teisingas ir nereikalaus daugiau, nei galime – iš penkis talentus gavusiojo Jis nereikalavo dešimties talentų, o iš du – penkių. Nesielkime kaip tas tingus tarnas – negalvokime vien apie save, negyvenkime vien tik sau – tokiu atveju mūsų gyvenimas būtų labai nykus ir tuščias.
Viešpats kviečia mus būti ne pasyviais malonės gavėjais, bet aktyviais Dievo karalystės skleidėjais. Viskas priklauso nuo mūsų. Nebijokime, Viešpats laimina kiekvieną menkiausią mūsų pastangą ir šimteriopai pagausina mūsų triūso vaisius.
Kun. Robertas Urbonavičius
Bernardinai.lt
Kategorija Straipsniai
