Kraunasi...

Tarp „laisvės“ bėgti ar pasilikti: ukrainiečių mamų patirtys Lietuvoje

 

 

Kristina iš Dnipro į Lietuvą bėgo kai karas tapo „pasiekiamas ranka“. Kaip sako 5 vaikų mama, mažiausiam tuomet buvo vos 2 savaitės, o vyriausiam 8-eri. Ji turėjo tik 2 rankas, o tai reiškia, būtų galėjusi išgelbėti tik 2 atžalas: „Savo gyvybę galiu atiduoti, bet vaikų – jokiu būdu“.

Nuo praėjusio kovo moteris su vaikais – Lietuvoje. Po metų atvyko ir jos mama – kad būtų arčiau dukros ir anūkų. Paklausta apie vaikų tėtį, Kristina sunkiai renka žodžius. Vyras galėjo išvykti kartu, nes šeimoje 5 vaikai, tačiau nusprendė eiti su broliais ginti tėvynės.

Šiuo metu poros ryšys sudėtingas. Kaip sako pati Kristina, ilgas išsiskyrimas, karas, namų netektis, patirtas siaubas bėgant iš šalies su vaikais ant rankų – labai skaudus patyrimas, bet ji negali netekti vilties. Vien dėl vaikų negali nuleisti rankų.

Vyresnėliui Lietuvoje buvo nustatytas inkstų nepakankamumas, kelis kartus per savaitę tenka vykti į dializes. Tačiau Kristina randa jėgų kiekvieną dieną stengtis, kad vaikai turėtų valgyti, galėtų mokytis ir kiek įmanoma džiaugtis vaikyste.

Mama dėkoja Lietuvai, kad čia rado namus ir kad tiek daug pagalbos sulaukia, ypatingai prasidėjus rugsėjui, kuris daugeliui tėvų – iššūkis.

Šventasis Sostas skyrė lėšų padėti pasiruošti mokyklai

Konkretus popiežiaus rūpestis Lietuvoje gyvenančiais karo pabėgėliais iš Ukrainos – prieš mokslo metus vietos Caritui perduota 100 tūkst. eurų tikslinė auka, skirta mokiniams ir studentams padėti pasiruošti mokslo metams.

Lietuvos Carito duomenimis, ja jau pasinaudojo per 230 šeimų, kuriose auga 380 įvairaus amžiaus vaikų, ir kurie nuo rugsėjo išėjo į ugdymo įstaigas. Dar 50 prašymų svarstomi. Gauta parama skiriama tikslingai, t.y. norima padėti itin sudėtingose situacijoje esančioms mamoms iš Ukrainos.

 

Nuo pratybų iki batų, korekcinių akinių

Poreikiai labai skirtingi, tačiau daugiausia paramos prašymų sulaukiama iš vienišų mamų, kurios augina specialiųjų poreikių vaikus, nedirbančių, gaunančių tik socialines išmokas.

Šeimos, kurių pajamos vos didesnės už valstybės nustatytą minimumą valstybės paramai mokinio reikmėms gauti, irgi patiria sunkumų, nes vaikams reikia visko – nuo kanceliarinių mokyklinių prekių iki mokyklinės, sportinės aprangos, batų ar korekcinių akinių.

Kaip pasakoja Lietuvos Carito koordinatorė Vaida, nuo karo bėgančių šeimų istorijos ir situacijos labai skirtingos.

Caritas sulaukia prašymų paremti ne tik mokyklinėmis priemonėmis, bet ir buities technika, baldais, lėšomis vaistams. Stengiamiasi padėti visiems besikreipiantiems, tačiau Popiežiaus parama išskirtinai skiriama pasiruošti mokyklai. Kitiems poreikiams atliepti ieškoma kitų rėmėjų, bendruomenių, geros valios žmonių.

„Iš Šventojo Sosto paramos padėjome trečią neįgalumo grupę turinčiai našlei, kuri viena augina sūnų. Kadangi tik rugpjūtį atvyko į Lietuvą, kol kas ji negauna socialinės paramos. Našlaitę anūkę auginanti močiutė ją gauna, tačiau pinigų viskam neužtenka, nors taupo. Moteris labai džiaugėsi gauta parama, kad anūkė turės visas reikalingas priemones mokyklai. Bendraujant su šeimomis tenka išgirsti ir „ačiū, mums paramos nereikia, geriau skirkite vargstantiems labiau. Mes dar „suduriame galą su galu“, – konkrečius atvejus vardijo V. Matusevičiūtė.

 

Vieniša mama su negalia augina našlaitį sesers vaiką

Vieniša mama, kuri dar ir globoja našlaitį sesers vaiką negalėjo atsistebėti Lietuvos žmonių palaikymu. Su tokiu gerumu ir parama ji sako susidūrusi pirmą. Parama taip pat pasiekė negalinčią dirbti dvynių su autizmo spektro sutrikimais mamą.

Karitiečiams įstrigo ir Zarasų rajone apsigyvenusių 4 vaikus auginančių žmonių istorija. Tėtis ir mama kol kas neturi darbo, registruoti Užimtumo tarnyboje. Vyresniems paaugliams ir mažiesiems dvynukams reikėjo visko mokyklai, bet, kaip sakė karo pabėgėliai, jeigu nebūtų galimybės padėti visiems, bent savo vyresnėliams prašytų avalynės ir sportinės aprangos mokyklai.

 

Nepalikti nuošalyje nė vieno

„Kad ir kur nuspręstume kurti savo ateitį, gimtojoje šalyje ar kitur, svarbu, jog ten visada būtų bendruomenė, pasirengusi priimti, apsaugoti, skatinti ir integruoti visus, be skirtumų ir nepaliekant nuošalyje nė vieno“, – akcentuoja Popiežius Pranciškus.

„Laisvi pasirinkti migruoti arba pasilikti“ – taip pavadinta popiežiaus Žinia Pasaulinei pabėgėlio ir migranto dienai, kurią šiemet minėsime rugpjūčio 24-ąją.

„Daugelis pagrįstai susirūpinę dėl karo padėties Ukrainoje ir ką atneš ateitis. Tai – postūmis mums visiems melsti Dievą, kad Ukrainoje būtų atkurtas teisingumas ir taika. Tai postūmis melsti naujos ir geresnė ateities jums visiems. Išsaugokime šią viltį, kasdien kalbėdami rožinį ir maldaudami Švenčiausiosios Mergelės Marijos, Dievo ir Bažnyčios Motinos, užtarimo jums ir jūsų artimiesiems“, – perduodamas paramą ir nuoširdžiausius linkėjimus brangiems broliams ir seserims ukrainiečiams, kuriems teko bėgti nuo baisaus karo savo šalyje ir kurie šiuo metu gyvena Lietuvoje, sakė Apaštališkasis nuncijus Lietuvai, arkivyskupas Petar Rajič.

Visoms motinoms, o ypač jų vaikams, nuncijus užtikrino popiežiaus Pranciškaus artumą ir tėvišką rūpestį kiekvieno iš jų gerove.

„Jūsų taip pat prašau nepamiršti malda palaikyti popiežiaus Pranciškaus intencijų ir tegul Viešpats laimina visus naujais mokslo metais, kad augtumėte gerumu, išmintimi ir žiniomis, vis giliau priimdami, kad visi esame Dievo sūnūs ir dukterys“, – linkėjo arkivysk. P. Rajič.

 

Ypatingas dėmesys – pažeidžiamiausiems

Nuo karo pradžios vien per Caritą Lietuvos tikinčiųjų ir geros valio žmonių skirta parama Ukrainai artėja prie 2 mln. eurų. Tačiau, kaip pabrėžia Lietuvos vyskupų konferencijos pirmininkas arkivyskupas Gintaras Grušas, mūsų solidarumo vis dar reikia. Kaip ukrainiečiai negali pavargti ginti savo šalies nuo agresoriaus, mes negalime pavargti remti labiausiai nuo karo nukentėjusių žmonių.

„Ypatingas mūsų visų dėmesys krypsta į ligonius, senelius, vaikus, kurie likę Ukrainoje ir kurie buvo priversti palikti savo šalį. Beveik pusė milijono vaikų, daugiausia tik su mamomis turėjo bėgti iš Ukrainos. Lietuvoje mokslo metus pradėjo apie 8 tūkst. šios šalies vaikų, ir dalis jų tikrai neišsiverstų be pagalbos“, – sakė arkivyskupas, kviesdamas ir toliau melsti už Ukrainą, savanoryste ir finansiškai remti mūsų brolius ir seseris, vargstančius dėl karo.

 

Neskirstyti į svetimus ir savus

Kaip atkreipė dėmesį arkivysk. G. Grušas, šeimos iš Lietuvos ir Ukrainos jungiasi į Carito „Šeimų draugystės programą“, kuri dar turi kur augti, kad mes vieni kitus geriau pažindami ir suprasdami, labiau atjaustume ir vieni kitiems padėtume, neskirstydami į savus ir svetimus.

Tai nėra savaime suprantama ir paprasta. Caritui papriekaištaujama, kad „ir tarp mūsų žmonių netrūksta stokojančių, geriau remkite ne atbėgėlius, o savus“. Ką į tai atsakyti?

Pasak nuncijaus P. Rajič, Caritas pašauktas pagal išgales atliepti įvairius žmonių poreikius. Dėl karo Ukrainoje iš šios šalies atvykstant dešimtims tūkstančių pabėgėlių, Carito pagalbos poreikiai augo eksponentiškai. Suprantama, visų pirma dėmesys skiriamas skubiai pagalbai – t. y. ukrainiečiams, nepamirštant ir sunkiai besiverčiančių vietos žmonių.

„Šiuo laiku mums visiems reikia daug kantrybės ir empatijos, kartu su labdara ir kita konkrečia parama. Todėl kreipiuosi į visus, kurie tai skaito, – didinkite aukas ir pagalbą Lietuvos Caritui, jei tik galite, kad žmonės, kuriems mažiau pasisekė – tiek pabėgėliai, tiek vietiniai – patirtų tikrą paramą iš savo brolių ir seserų“, – kviečia arkivysk P. Rajič.

 

Liudyti kaimynišką, brolišką rūpestį

Nuncijaus žodžiais, kiekvienas asmeniškai ir kaip tikėjimo bendruomenė, kurią vadiname Bažnyčia, esame pašaukti padėti vargstantiems, sekdami Viešpaties Kristaus nurodytu pavyzdžiu. Dievo rūpestį žmogumi, kurį kiti paliko kentėti, atspindi Gerasis Samarietis. Jis atidėjo ką darė ir savo planus, kad galėtų padėti vargstančiam žmogui, gydydamas jo žaizdas, veždamas į užeigą, net sumokėdamas už nakvynę, kad tik jis būtų išgelbėtas.

„Šį brolišką, kaimynišką rūpestį mes, katalikai, turėtume liudyti pabėgėliams iš Ukrainos ir visiems, kuriems reikia pagalbos kančioje, kad būtų išgelbėti, – sakė Šventojo Sosto atstovas. – Jei kiekvienas iš mūsų paaukos kažką nuo savęs, pasidalins savo laiku ar dalimi savo gėrybių, tai taps ne tik mūsų rūpesčio ženklu, bet ir prisidės prie Dievo teisingumo, meilės bei taikos karalystės sklaidos mūsų visuomenėje. Pabėgėliams Lietuvoje tai suteiks geresnį gyvenimą, o mūsų pačių būčiai – daugiau prasmės“.

 

Padėti nepaisant tautybės, religijos, amžiaus ir kitų skirtumų

Sunkumų patiriančios karo pabėgėlių iš Ukrainos šeimos dėl Šventojo Sosto paramos pasiruošti mokyklai gali kreiptis į vietinius Carito skyrius ar bendruoju Caritas telefonu +370 (37) 20 54 27. 

Pirmenybė teikiant paramą – vienišoms mamoms, tėčiams ar globėjams, auginantiems mokyklinio amžiaus vaikus; jei šeimoje 3 ir daugiau vaikų; vaikas su negalia; šeima gauna piniginę socialinę paramą.

„Esame labai dėkingi už Šventojo Sosto paramą, kuri jau pasiekė šeimų iš Ukrainos vaikus. Tai mums leido išplėsti teikiamos pagalbos sritis. Tuo pačiu noriu akcentuoti, kad Caritas pagalbą teikia ir kitais atvejais, kai dėl finansinių sunkumų kyla iššūkių paruošti vaikus mokyklai ar užklumpa kiti įvykiai gyvenimuose. Teikiame pagalbą tiek lietuvių, tiek ukrainiečių vaikams, šeimos ir visiems, kuriems kažkokia pagalba yra reikalinga. Stengiamės atliepti visų pagalbos reikalingų poreikius pagal Carito pašaukimą ir misiją – padėti žmonėms sunkumuose, nepaisant jų tautybės, religijos amžiaus, lyties ir kitų skirtumų“, – sakė Lietuvos Carito generalinė sekretorė Deimantė Bukeikaitė.

 

Lietuvos Carito informacija

 


Kategorija Panevėžio vyskupija Parapija


Grįžti atgal Paskelbta: 2023-09-23


© 2024 www.zarasuparapija.lt