Yra daugybė priežasčių, dėl ko primetama ar pasirenkama nebūtis. Bet ar mes galime teisti? Mes galime nebent paklausti, ko patys nepadarėme, ką pražiūrėjome, kur nužengėme nuo Jo kelio, kad esam tituluojami savižudžių tauta. Kas mums atsitiko, kad tapom perdėm abejingi vieni kitiems ir mus blokuoja nemeilė broliui, pagieža artimui? Kad nuo vaikystės tapę smurto įkaitais gyvenime nebeįžvelgiame jokios šviesos? Kad nebejaučiam kenčiančio žmogaus skausmo ir atjauta mums tapo svetima? Kristus net ant kryžiaus netampa abejingas, pasaulio neprakeikia, nors, mūsų akimis, ir turi teisę. Dėl žmonių ir iš meilės jiems jis padarė viską, kad šie atgautų Dievo vaikų laisvę, bet jie buvo akli. Savo rankomis laužė ir naikino Jo Žodį, o jis tik meldė Tėvo atleisti jiems, nesgi jie nežino, ką darą. Be pagiežos, be pykčio ir su didele atjauta.

Bernardinai.lt