Visi esame Dievo vaikai. Ir tie, kurių didelės širdys, ir tie, kurių ištreniruotas protas. Todėl Jis ištiesia ranką, kad ir į ką atsimuštume, kad ir kokiame gyvenimo ežere kapanotumės. Svarbiausia, kad būtume budrūs ir jos nusitvertume. O budri širdis – lanksti. Ir nors negalime gyvenimo vandenų suvaldyti, galime pasikliauti Viešpačiu. Tuomet savo keliais eisime drąsiai, jei tik nesudvejosime Dievo galybe. Ji suteikia ramybę audringoje jūroje, kurioje galime pažinti, kas esame.

Bernardinai.lt