MĄSTYMAS

 

SKAISČIAI DEGA ANTROJI VAINIKO ŽVAKĖ. Nusistatę prioritetus ėmėmės vykdyti planus, žvelgdami į šį laikotarpį per Jėzaus prizmę. Galbūt išvirkštinė mūsų kūrinio pusė atrodo sujaukta. Bet šiandien jo galime imtis vėl iš pradžių. Svarbiausia – švęsti!

Pranašai vienas po kito skelbė Mesiją ateisiant į Izraelį. Pirmasis skaitinys antrajam advento savaitės sekmadieniui paimtas iš pranašo Barucho. Nuostabaus grožio eilėmis kalba apie miškus ir kvepiančius medžius, teikiančius pavėsį Izraeliui:

 

[…] Dievo liepimu […]

Nes Dievas džiaugsmingai ves Izraelį,

Nušviestą savo šlovės,

Gailestingumo ir teisumo (Bar 5, 8-9).

 

Šitą džiaugsmą primena Kalėdų medžiai.

Antrasis skaitinys iš šv. Pauliaus Laiško filipiniečiams dvelkia švelnumu, jėga ir ilgesiu. Ar galėtų kas parašyti geresnę Kalėdų žinią? Aš dėkoju savo Dievui, kada tik jus prisimenu, visuomet, kiekvienoje maldoje, su džiaugsmu už jus visus besimelsdamas, už jūsų bendradarbiavimą Evangelijos labui nuo pirmosios dienos iki šiandien […] Ir dabar meldžiu, kad jūsų meilė vis augtų ir augtų pažinimu ir visokeriopu išmanymu, kad jūsų mokėtumėte pasirinkti, kas vertingiau, kad būtumėte tyri ir be priekaištų Kristaus dieną (Fil 1, 3-5; 9-10), pilni teisumo ir džiugesio vaisių.

Liturgija laukia Kūdikėlio. Mūsų laukia visuotinis džiaugsmas. Šitaip skelbė Jonas, Zacharijos ir Elzbietos, Marijos, Jėzaus motinos, pusseserės sūnus. Jonas eina per Jordano kraštą skelbdamas atsivertimo krikštą nuodėmėms atleisti (Lk 3, 3).

Galėtume pamanyti Joną buvus įtūžusį jaunuolį, apsitaisiusį gauruotais kupranugarių kailiais, valgantį skėrius ir medų bei dykumoje svaidantį įspėjimus. Įtūžį? Tikriausiai ne! Dykumoje griauste griaudžia net švelniausias kuždesys. Tačiau ar nenuostabu yra drausti apgaulę ir nuodėmę. Skaitydami Luką regime žmogų, išgyvenusį džiaugsmą jau savo motinos įsčiose! Atskubėjai į pagalbą Marijai Elzbieta taria: Iš kur man ta garbė, kad mano Viešpaties motina aplanko mane?! Štai vos tik tavo pasveikinimo garsas pasiekė mano ausis, šoktelėjo iš džiaugsmo kūdikis mano įsčiose (Lk 1, 43-44).

***

Marija, ar po daugelio metų tebegirdėjai Jono raginimą pasiruošti Viešpaties atėjimui? Ar prisimindavai tą metą, kai jūsų kūdikiai susitiko pirmą kartą. Ką tu jautei, jei net Jonas spurdėjo iš džiaugsmo? Kokia tai buvo būsena, žinant, jog dieną naktį esi kupina Dievo, esi pripildyta meilės. Ar aš kada sužinosiu?

 

 

DARBAI

Šiandien surask ramią valandėlę ir pamąstyk apie Dievo buvimo tarp Pirmosios Sandoros žmonių simbolius. Ir dar, kaip gali juos palyginti su Dievo buvimu Marijoje?

 

MALDA

Visagali, gailestingasis Dieve, duok mums tikros išminties ir stiprybės, kad žemiški rūpesčiai nesukliudytų pasitikti ateinantį tavo Sūnų ir gyventi su Juo.

 

 

Iš knygos M. Jean Frisk „Džiugus lūkestis”

Katalikų pasaulio leidiniai, 2008