Kraunasi...

Gailestingumo darbai: Ką apie juos žinome?

 

Taip pat ir tikėjimas: jei neturi darbų – jis savyje miręs. Jok 2, 17

 

Ne kartą girdėjome Evangelijos pagal Matą 25 skyriuje minimus darbus kūnui, o gailestingumo darbai sielai – iš kur atsirado jų sąrašas?

Šiuos pradeda minėti Bažnyčios tėvai, ypač daug jų randama Origeno (apie 185–254), alegoriškai interpretavusio Mt 25 skyrių, raštuose. Vėliau šią tradiciją tęsė Augustinas, o XIII a. Tomas Akvinietis ją įtvirtino.

Tarp gailestingumo darbų sielai išsiskiria kelios grupės: pirmus darbus vienija jautrumas artimui, kiti trys veda į susitaikymą, paskutinysis visus aprėpia.

Abejojančiam patarti – koks yra gero patarimo kriterijus? Patarimas yra viena iš Šventosios Dvasios dovanų, todėl tas, kuris ieško tiesos, turi būti taikoje su Dievu ir turėti jautrią sąžinę, kad patarimas atitiktų Dievo valią.

Nemokantį pamokyti – Apd 8, 26–40 skaitome istoriją, kaip Pilypą angelas siunčia paaiškinti Rašto dievobaimingam vyrui. Pilypui kalbant stipriai veikia Šventoji Dvasia. Mt 23, 10 Kristaus mokiniams sakoma: „nesivadinkite mokytojais, nes jūsų vienintelis Mokytojas yra Kristus“.

Klystantį sudrausti – Mt 18, 15–17 atskleidžiama broliško pamokymo esmė: svarbiausia – ne nuteisti, o tarnauti su meile tiesai ir artimui, trokštant jam gero. Šis pamokymas sakomas po palyginimo apie paklydusią avį, dėl kurios ganytojas palieka devyniasdešimt devynias.

Liūdintį paguosti – 2 Kor 1, 3–4: „Tebūna pašlovintas Dievas, mūsų Viešpaties Jėzaus Kristaus Tėvas, gailestingumo Tėvas ir visokios paguodos Dievas, kuris guodžia mus kiekviename sielvarte, kad ir mes galėtume paguosti bet kokio sielvarto ištiktuosius ta paguoda, kurią gauname iš Dievo.

Įžeidimus atleisti – Mt 5, 44 kalba apie meilę priešams „mylėkite savo priešus ir melskite už savo persekiotojus, kad būtumėte savo dangiškojo Tėvo vaikai“ ir nurodo, kad tai veda į tobulą meilę, gailestingumą. Tobulo atleidimo pavyzdį mes matome Lk 23,34, kai Jėzus ant kryžiaus atleidžia seniūnams ir kareiviams, kurie jį įžeidinėjo ir iš jo tyčiojosi: „Tėve, atleisk jiems, nes jie nežino, ką darą.“

Nuoskaudas nukęsti (kantriai pakęsti mus skaudinančius žmones) – Paulius,Laiške galatams (Gal 5, 22) vardydamas Šventosios Dvasios vaisius, pamini kantrybę. O Laiške korintiečiams, garsiajame himne meilei, skaitome: meilė kantri, nepasiduoda piktumui, visa pakelia, visa ištveria (1 Kor 13, 4–7).

Melstis už gyvus ir mirusius – svarbiausias mūsų tikslas gyvenime – ieškoti Dievo valios savo ir artimųjų gyvenime, to prašome kiekvienąkart melsdami „Tėve mūsų“. O šventųjų bendravimas, kurį išpažįstame kalbėdami „Tikiu“, leidžia mums užtarti mirusiuosius, meldžiant jiems Dievo gailestingumo, kad visi būtų Kūrėjo artumoje.

Įdomu, kokios mintys jums kyla, mieli skaitytojai, po šio netrumpo sąrašo… Man darosi aiškiau, kad be gailestingo Tėvo meilės nė vieno darbo nepadarysiu. Turiu nuolat gręžtis į Jį, prašyti Šventosios Dvasios dovanų, kad sugebėčiau ne savo gerumo darbus, o Jo gailestingumą liudyti. Jei nebūsiu vienybėje su Juo, greičiausiai nieko gero nenuveiksiu…

 

MARGARITA VYSKUPAITIENĖ

Vilniaus arkivyskupijos „Caritas“ DIENORAŠTIS NR. 29

 


Kategorija Straipsniai


Grįžti atgal Paskelbta: 2022-03-21

Mėnesio populiariausi straipsniai



© 2024 www.zarasuparapija.lt