Didžiojo šeštadienio liturgija tikinčiuosius panardina į mistinės tylos atmosferą ir kartu įtampą tarp vakarykščio Kristaus mirties šauksmo ir prisikėlimo džiūgavimo Velykų rytą. Bažnyčia praleidžia šią didžiąją šabo dieną prie Marijos ir mąsto apie Kristaus kančias, mirtį ir paguldymą į kapą nenugalimos prisikėlimo vilties nuojautoje. Bažnyčios tikėjimas taip pat apmąsto Kristau nužengimo į pragarus slėpinį. Kristaus savęs apiplėšimas ir savanoriškas pažeminimo priėmimas nusileidžia net iki mirties bedugnės, kad pilnatviškai būtų paskelbtas evangelinis išganymas ir mirusieji išgirstų „Dievo Sūnaus balsą, ir kurie išgirs“, kad atgytų (Jn 5,25).

Šios sunkiai paaiškinamos tylos metu tradiciškai klausiama: kokia Kristaus kančios prasmė mūsų išganymui? Tačiau protestantų teologas Jurgenas Moltmanas siūlo užduoti ir kitą klausimą: ką reiškia Dievo Sūnaus mirtis Dievui Tėvui, kurį jis vadino familiariu vardu „Aba Tėve“? Kai Jėzus šaukia ant kryžiaus: „Mano Dieve, mano Dieve, kodėl mane apleidai“, ką tai reiškia jo mylimam Tėvui? Moltmanas mano, kad Tėvas patyrė tokios pačios gelmės netekties ir gedulo skausmą.

Šią mintį teologas iliustruoja Viduramžių dailininko paveikslu, kuris vadinasi Malonės Sostas. Su išraiškingu skausmu Dievas Tėvas laiko savo rankose kryžiaus medžio skersinį, ant kurio pakabintas miręs Sūnus, o iš viršaus prie Tėvo ir Sūnaus veido balandžio vaizdiniu nusileidžia Šventoji Dvasia. Nuostabus Trejybės reginys. Šis paveikslas, anot Moltmano, neša savyje teologinę gelmę. Skaudžiausieji Golgotos įvykiai parodo tai, kas įvyko tarp Jėzaus ir jo Tėvo. Per Jėzaus Kristaus nukryžiavimo įvykius atsiskleidžia Dievo trejybinis slėpinys. Tai Didžiojo šeštadienio scena, įtampos tarp kančios ir džiaugsmo scena. Sūnaus mirtis Trejybės glėbyje.

Vokiečių filosofas Hegelis Dievo mirtį pateikė kaip būtiną pasaulio istorijos etapą. O Ničė juo pasekė, stebėtinai įtaigiai paskelbdamas galutinę Dievo mirtį ir pridūrė, kad dar reikės laiko, kol Dievo lavonas supus. Tačiau Moltmanas sako, kad šie autoriai užmiršo Didžiojo šeštadienio etapą ir neturėjo jokio supratimo apie trejybinę Sūnaus mirties dimensiją, apie tai, kas įvyko tarp Sūnaus ir Tėvo.

Teologas mano, kad reikia apmąstyti ir skverbtis į Dievo Tėvo skausmo gelmę, kad pasiektume prisikėlimo džiaugsmo gelmę. Niekada negalima atskirti Kristaus kančios nuo jo prisikėlimo, nes Kristaus, kurį Tėvas apleido ant kryžiaus, mirties šauksmas pasišaukė atsakymą: Dievas Tėvas jį prikėlė iš numirusių, atnešė pergalę prieš mirtį, sunaikino pragaro visagalybę ir atnešė atpirkimą pasmerktiesiems. Dievo Sūnaus lavonui nebuvo duota supūti. Mirtį pasiglemžė pergalė, todėl reikia šaukti: „Mirtie, kur tavasis geluonis? Pragare, kur tavoji pergalė?”

 

Br. Lukas Skroblas OSB

Palendrių Šv. Benedikto vienuolynas