Prieš 1575 metus Marijai neginčytinai suteiktas Dievo Motinos titulas

Ne tik katalikų bažnyčiose, bet ir prie pakelės koplytėlių su Marijos atvaizdu, prie lietuviškų Lurdų vėl skamba gegužinė giesmė – melodingoji „Sveika, Marija Dievo Motina…“ ir skambės visą gegužės mėnesį.

Skirtingi vertinimai

Teologijos studijų neragavusieji įvairios informacijos ir žinių ieškome žinynuose, enciklopedijose.

Informacijos apie Jėzaus Kristaus motiną Mariją pavyko rasti nesunkiai. Apie nesutarimus dėl šios šventosios asmenybės – taip pat.

Krikščionys iki šiol skirtingai vertina Dievo Motiną Mariją. Vieni ją itin aukština (katalikai), kiti jos atžvilgiu laikosi santūriai ar net kritiškai.

Sukaktis

Nuo kada Jėzų Kristų pagimdžiusi moteris imta vadinti Dievo Motina? Ar čia gali būti nurodoma konkreti data?

Pasirodo, yra ir tokia data. Tai – 431-ieji mūsų eros metai.

Tais metais įvyko Pirmasis Efezo (Efeso) bažnytinis susirinkimas. Situacija buvo sudėtinga, nes vyko ginčai, kovos, nesutarimai, kas stipriau ir galingiau įsitvirtins krikščionių pasaulyje. Susirinkimui vadovavo šventasis Kirilas. Šis susirinkimas paneigė Konstantinopolio patriarcho Nestorijaus mokslą (nestorianizmą), kad Marija neteisėtai vadinama Dievo Motina, nes, esą, ji pagimdžiusi tiktai žmogų – Jėzų Kristų.

Šiuos teiginius vyskupai atmetė, Nestorijų pasmerkė, o Mariją neginčijamai paskelbė Dievo Motina.

Taigi šiemet sukanka 1586 metai, kai Bažnyčia oficialiai pripažino Mariją esant Dievo Motina.

Įkvėpimas menininkams ir dvasininkams

Po šio Bažnyčios hierarchų sprendimo po pasaulį pradėjo sklisti Mariją – Dievo Motiną – šlovinantys menai: maldos, giesmės, tapyti paveikslai, statomos Marijos vardo bažnyčios, steigiamos vienuolijos. Radosi net Marijos gyvenimą garbinančių (marijavitų) sektų. Jas prieš šimtą metų (1906) popiežius ėmė drausti, nes šios nepripažino kai kurių Bažnyčios dogmų. Tačiau kai kur marijavitų atšakos gyvavo dar ne vieną dešimtmetį. Galbūt gyvuoja ir iki šiol.

Marijos Dievo Motinos įvaizdis – įkvėpimas visų laikų dailininkams. Ne vienas Madonos su kūdikiu ar Dievo Motinos atvaizdas pripažinti kaip turintys stebuklingų galių.

Tokių yra ir Lietuvoje – Aušros Vartuose, Šiluvoje, Žemaičių Kalvarijoje.

Lietuviškas Marijos vardo miestas

Tai – Marijampolė. Daug kas nė nesusimąsto, kokia šio vardo kilmė.

Pavadinimas kilo nuo marijonų vienuolyno, įkurto čia 1750 metais. Aplink šį vienuolyną ėmė kurtis naujas miestelis – greta buvusio kito, vadinto Starapole.

Naujas miestelis greta marijonų vienuolyno nuo 1756 metų imtas vadinti Marijampole.

Vėliau abu miesteliai susijungė, paliktas vienas vardas – Marijampolė. 1817 metais čia įsteigtas apskrities centras. Lietuviškasis Marijos miestas sparčiai augo.

Marijampolė dešimt metų (1918 – 1928) buvo marijonų (Marijos nekalto prasidėjimo ordino, vėliau – kongregacijos) pasaulinis centras.

1928 metais šis centras perkeltas į Romą.

Marijampolė iki šiol – vienas pasaulio miestų, garsinančių Marijos Dievo Motinos vardą.

Nesenos dogmos

Galbūt dar ne visi Marijos nuopelnai Bažnyčiai yra įteisinti dogmomis, nes kai kurias Bažnyčia priėmė jau mums atmenamais laikais. 1950 metais pripažintas Marijos žengimas į dangų su kūnu ir siela (Žolinė), 1964 m. Marija pripažinta ir Bažnyčios Motina.

Marijos nekalto prasidėjimo dogma pripažinta 1854 m.

Marijai priskiriama įvairiausių titulų. Vienas jų, tai – Marija Taikos Karalienė.

Marija – ne vienintelė

Panašių dieviškųjų motinų, kurios nekaltai pradėtos pagimdė dievus, turi ir kitos religijos. Panašios motinos pagimdžiusios Krišną, Budą, Dionisą…

Marijos Dievo Motinos garbinimas išaukština moteriškumą, motinystę, pasišventimą šeimai, kiekvienos motinos išgyvenimus dėl savo vaikų.

Gyvas žvilgsnis

Kiekvienas mūsų atėjome iš motinos. Iš tos, kuri augino, maitino, dėjo žodį į lūpas per maldą. O nuo sienos žvelgė visur lydinčios Marijos paveikslo akys. Tokios gyvos, kad rods nieko gyvesnio nė neteko vaikystėje matyti.

Ar sugrįžtame prie šio žvilgsnio su meile, padėkos malda ir giesme? Juk tam ir skirtas visas gegužės mėnuo.

 

Janina Zvonkuvienė

bernardinai.lt