Klausimas: Kai į namus atvyksta kunigas suteikti Ligonių sakramento, kaip tinkamai pasiruošti namuose, kaip elgtis namiškiams?

 

Atsakymas: Pirmiausia visada mes turime žinoti prieš kviečiant kunigą, kad turime pirmiausia pasikalbėti su pačiu ligoniu, padėti jam pasiruošti priimti Atgailos sakramentą ir Ligonių sakramentą. Čia yra labai svarbu.

Antras momentas – visada mes turime visus namiškius, kurie yra tuose namuose, jiems priminti ir pasakyti: kai ateis kunigas, kad neišsibėgiotų kas kur sau, bet visi turėtų laukti atvykstančio kunigo. Dabar prie ligonio, reikėtų pirmiausia tai be abejo kambarį sutvarkyti – vis dėlto atnešamas Viešpats, ateina pats Jėzus į tuos namus. Ir mes iš pagarbos Jėzui turime tikrai paruošti tuos namus.

Prie ligonio, jeigu yra gulintis ligonis, reikėtų padėti staliuką, padėti kryželį, žvakutę, ir užtiesus balta staltiese, laukti atvykstančio kunigo. Kai kunigas ateina į namus, jau žinom, kad tada reikėtų jau uždegti žvakutę prie kryželio, nes ten bus padėtas švč. Sakramentas. Ir tada, kada jau kunigas ateina konkrečiai pas ligonį, tada visi šeimos nariai susirenka, kunigas pašventina namus, sukalba maldas ir paskui parodo kunigas ženklą, kada kunigą reikėtų palikti ir kad kunigas galėtų pasikalbėti su ligoniu. Tada visi šeimos nariai turėtų susirinkti kitame kambaryje. Labai gražu būtų, jeigu šeimos nariai tuo metu kalbėtų kažkokią tai maldą. Kai kunigas išklausys išpažintį, tada vėl duos kunigas ženklą, kad galima užeit, tada vėl visi šeimos nariai susirenka prie ligonio ir kartu dalyvauja tose apeigose – maldose, atsakinėjant, kalbant „Tėve mūsų“ maldą. Kada kunigas paima švč. Sakramentą ligoniui, rodydamas jį jis sako: „Štai Dievo avinėlis“, tada visi šeimos nariai turėtų suklaupti. Ir priėmus ligoniui švč. Sakramentą, galima atsistoti ir toliau dalyvaujame apeigose. Dar reikėtų nepamiršti, kad visada turėtų būti padėta stiklinė vandens ir šaukštas, jeigu ligonis negali atsikelti, jam reikia paduoti vandens, kada priima švč. Sakramentą. Turėtų gabaliukas vatos būti padėtas. Po to, kai visos visos apeigos baigiasi, kunigas palaimina ir tada šiek tiek paliekamas ligonis vienumoje pasimelsti. Jeigu yra silpnas ligonis, tada kažkas tai iš šeimos narių turėtų padėti sukalbėti vieną ar kitą maldą, kurią kunigas uždavė ligoniui. O vėliau, po to, tiesiog būtų gražu, kad vėl visi šeimos nariai susirenka kitame kambaryje, kol ligonis šiek tiek meldžiasi, vienumoje pabūna nors keletą minučių, šiek tiek pašnekėti, pabendrauti su dvasininku.

Labai gražu yra, ypatingai kaimuose, kada yra giedamos giesmės tuo metu kitame kambaryje, kol kunigas klauso išpažinčių. Mieste šito nėra, labai jau retas atvejis, bet kada kunigas lankosi namuose, tiktų pakviesti, sakykim, jeigu daugiaaukštis namas, tiktų pakviesti kaimynus, kad jie kartu ateitų ir kartu galėtų melstis. Jeigu tokios galimybės nėra, tai galima apsiriboti ir tuo, kas yra namuose. Tai va tokia tvarka turėtų būti. Žinoma, pats svarbiausias dalykas – kad neišsigąsti kunigo atėjimo, nes labai dažnai tenka pamatyti, kada visi šeimos nariai išsilaksto kas kur, kad tiktai nesutiktų kunigo. Kunigas ateina su Švenčiausiuoju, tikrai jisai nori padėti ligoniui, jisai teikia Ligonių sakramentą, bet kartu nori pamatyti ir artimuosius, giminaičius. Tai va toks gražus bendravimas tuo metu vyksta jūsų šeimoje, kada apsilanko kunigas su švč. Sakramentu. Dar vienas dalykas, turėtume nepamiršti prieš šventes pakviesti būtinai kunigą pas ligonį, jeigu jis negali ateiti į bažnyčią atlikti kalėdinės išpažinties, arba prieš Velykas. Tai dabar pats metas yra tiesiog susitarti su kunigu, kad kunigas aplankytų, susitarus laiką atitinkamą, kada ir kunigui yra galimybės, ir jums kada yra galimybės, būtinai pakvieskite. Nes vis dėlto Kūčių vakarienės metu mes turime sėsti prie stalo su atnaujinta širdimi, atlikus atgailą, atsiprašius Dievo, išvalius savo sąžinę.

Jūs be abejo dauguma tvarkysite savo namus, plausite grindis, dulkes šluostysite, bet reikia paruošti ir savo sielos namus, tai labai svarbu yra, kad ne tiktai mes, bet kartu ir mūsų artimas žmogus, kuris yra ant patalo, kuris sergantis, kuris negali pasiekti bažnyčios, kad jis irgi Atgailos sakramentą priėmęs Kūčių vakarienės metu laužydamas kalėdaitį, linkėdamas savo šeimos nariams Dievo palaimos, tikrai švaria ir tyra sąžine galėtų švęsti Viešpaties užgimimo šventę.

 

 

Mons. Vytautas Grigaravičius, Ingrida Krikštaponytė;

Marijos radijas