Spalvingame, triukšmingame, neįprastame Rytų miesto turguje amerikietė turistė aptiko keistą tualetinį stalelį su veidrodžiu brangiais sidabro rėmais.

Daiktas kainavo labai daug, pernelyg daug. Po ilgų derybų apsukrus turgaus prekeivis, nuduodamas, jog tai labai slapta, patikino klientę, kad šis veidrodis turįs magiškų galių, galinčių padaryti pasaulyje neregėtą stebuklą.

Tereikėję pažvelgti į veidrodį ir dešinės rankos rodomuoju pirštu lengvai paliesti stiklą. Akimirksniu šalia žmogaus atspindžio pasimatysiąs bet kuria kalba suprantamas užrašas, atskleidžiantis pačią giliausią tiesą apie atsispindintį žmogų.

Tai bent proga sulaukti stulbinamos, kvapą gniaužiančios sėkmės! Nieku gyvu nebuvo galima jos praleisti! Įsigyti veidrodį, „kuris apie visus ir viską pasako tiesą“,- buvo neprilygstamas sandėris!

Amerikietė neatsispyrė pagundai tučtuojau veidrodį išbandyti: išvydo tobulą savo atspindį, o prisilietusi pirštu veidrodžio apačioje pamatė švytintį užrašą nepriekaištinga amerikietiška anglų kalba: „Turtinga ponia iš Teksaso, aptekusi pinigais.“

Daugiau nesiderėdama tuo pat sumokėjo, kiek buvo prašyta, ir paskubomis išsinešė veidrodį, kuris, tinkamai apdengtas, supakuotas, suvyniotas ir apdraustas, buvo išsiųstas oro paštu į Teksasą.

Žinoma, nusipirkusi šią stebuklingą prekę, turtingoji ponia buvo tikra, jog atsidurs savo miesto grietinėlės dėmesio centre.

Tačiau veidrodis jai tapo didžiulių negandų šaltiniu.

Pasiūlė jį išbandyti geriausioms savo draugėms. Iš pradžių šios į tai žiūrėjo kaip į smagų žaidimą. Stojosi priešais veidrodį paikai kikendamos, nelabai tikėdamos jo kerais, tačiau veidrodžio žodžiai buvo nepermaldaujami: „Prekybos centre pavogė apatinius, kuriais dabar vili“,- paskelbė pirmajai. „Ji yra vienuolika metų vyresnė, nei sakosi“ – antrajai. „Ji pilna pavydo ir šmeižia jus visas“ – trečiajai.

Netekusios žado draugužės kuo skubiau atsisveikino. Po to kiek išsiblaškęs į veidrodį dirstelėjo milijardierės vyras. Pasirodė nuosprendis: „Neištikimas žmonai.“ Pasipylė priekaištai, buvo kreiptasi į advokatus.

Be abejonės, žinia apskriejo visą miestą. Galiausiai niekas daugiau nebenorėjo užsukti į prabangius milijardierės namus.

Dėl savo stebuklingojo suvenyro moteris pasijuto visiškai vieniša. Nusivylusi ir liūdna, naivioji Teksaso turtuolė vieną dieną iš įtūžio ėmė kūju daužyti stebuklingąjį veidrodį.

Veidrodžiui byrant į šukes, pasirodė paskutinis užrašas – didelėmis raidėmis, tarsi šventų švenčiausias testamentas: „Tai ir tu, kvaila teksasiete, tai ir tu… bijai tiesos?!“

 

 

Tiesa padarys mus laisvus. Tačiau jos kaina – didelė.

 

 

Bruno Ferrero

Iš knygos: „365 trumpi pasakojimai sielai“

Katalikų pasaulio leidiniai, 2016