Pradžią skaitykite Pirmasis Jėzaus žvilgsnis

…Tada Kūdikėlio akis patraukė žiedai ant keistos pražydusios lazdos. Į jo žmogišką ir vaikišką sąmonę staiga plūstelėjo dieviškosios visažinystės gūsis ir jam kilo mintis, kad neapoliečiai savo barokinėje prakartėlėje atrado nuostabų malonės ženklą ir juo išreiškė savo prielankumą bei švelnumą jo maloniajam įtėviui.

Malonės ženklas buvo liauna ilga lazda, spaudžiama gumbuotų Juozapo rankų. Juozapas yra teisus
vyras, tai matyti iš gilaus jo žvilgsnio, iš mąslios nuostabos, su kuria jis žvelgia į šį savo ir ne savo sūnų. Tai vyras, įstengęs patikėti neįmanoma dieviškosios meilės įmanomybe. Vienas iš tų teisiųjų, kurie yra Izraelio šlovė ir jo išgelbėjimas. O jei Juozapas nebūtų patikėjęs? Jeigu jis būtų pasidavęs norui – iš esmės tokiam žmogiškam – turėti savo ir vien tik savo sūnų? Kūdikėlis sudrebėjo: Jis pajuto krintant akmenis, svaidomus ant nėščios jo Motinos. Ji būtų užmėtyta akmenimis už svetimavimą… Gerai, kad Juozapas patikėjo, su palengvėjimu atsidusęs pagalvojo Kūdikėlis.

Dar jis pamanė, kiek daug blogio nebūtų žemėje, jei teisiųjų būtų buvę daugiau. Būti teisiam reiškia tikėti Dievo silpnumu ir Jo keliais: į neapykantą atsakyti atlaidumu ir meile; įžeidimus pasitikti be keršto ir smurto, siekiant teisingumo visiems; vietoje tariamo valdžios ir turtų saugumo rinktis tariamą atsisakymo smurtauti silpnumą ir, vadovaujantis neturto idealu, kurti geresnį pasaulį. Vargšas Juozapas, pagalvojo Kūdikėlis, kiek kančių jam teks pasaulio istorijoje! Kiek juozapų bus niekinami, ignoruojami, juodinami, kiek jų liks neišklausyti, net kai šauks apie tai, ką retai išklausoma sąžinė nesiliauja kartoti kiekvienam! Tačiau be Juozapo nebūtų ir jo, Kūdikėlio, o be jo nebūtų vilties pasauliui!

Dėkoju tau, mano Įtėvi, sumurmėjo jis, nors niekas negalėjo suprasti jo šnabždesio, dėkoju tau, kad esi čia su savo santūrumu, tikėjimu ir svajonėmis teisaus vyro, negebančio daryti pikta. Dėkoju, nes dėl tokių žmonių kaip tu, suprantančių neįmanomus dalykus, pasaulis vis dar egzistuoja ir kaip tik dėl tokių slaptų teisiųjų pasaulio dykuma pražys, kai to niekas nebesitikės, kai atrodys, kas viskas neigia viltį. Tyrieji atliko neįmanomų dalykų, nes nežinojo, kad jie yra neįmanomi!

Bruno Forte
Ištrauka iš knygos: Šventos Kalėdos. Prakartėlės meditacijos.