Ketvirtadienį po Sekminių Bažnyčia švenčia Mūsų Viešpaties Jėzaus Kristaus – Aukščiausiojo ir Amžinojo Kunigo – šventę. Tai palyginti naujas liturginis minėjimas, tačiau jo teologinės šaknys siekia pačią Evangelijos ir apaštalų mokymo šerdį. Ši šventė kviečia pažvelgti į Kristų kaip į vienintelį ir amžinąjį Kunigą, kuris savo auka sutaikino žmogų su Dievu ir iki šiol gyvena bei užtaria žmoniją.

Šventė pirmiausia išplito Ispanijoje XX amžiaus pradžioje. Ypač ją skatino ispanų vyskupai ir mistikė Motina Marija nuo Šventosios Širdies (María del Sagrado Corazón), norėjusi stiprinti maldą už kunigus ir gilesnį Kristaus kunigystės suvokimą. 1973 metais Ispanijos vyskupų konferencija gavo leidimą švęsti šią šventę savo krašte. Vėliau ji paplito ir kitose šalyse. 2012 metų birželio 23 dieną Kongregacija dėl Dievo kulto ir sakramentų tvarkos leido šią šventę įtraukti į įvairių kraštų liturginius kalendorius. Lietuvoje ji taip pat minima ketvirtadienį po Sekminių.

Teologinis šios šventės pagrindas slypi Laiške hebrajams. Šiame Naujojo Testamento tekste Jėzus pristatomas kaip tikrasis ir amžinasis Kunigas, pranokstantis Senosios Sandoros kunigystę. Senajame Testamente kunigai aukodavo gyvulių aukas už tautos nuodėmes, tačiau tos aukos buvo laikinos ir nuolat kartojamos. Kristus tapo visiškai kitokiu Kunigu – Jis paaukojo ne ką nors kitą, bet save patį. Jo auka ant kryžiaus buvo viena ir amžina.

Laiške hebrajams sakoma:
„Kristus atėjo kaip būsimųjų gėrybių aukščiausiasis kunigas… Jis kartą visiems laikams įėjo į šventovę… savo paties krauju įvykdęs amžiną atpirkimą“ (Hbr 9, 11–12).

Todėl Kristaus kunigystė nėra tik viena tarnystė tarp kitų. Ji yra išganymo centras. Jėzus yra ir Kunigas, ir Auka, ir Altorius. Jis pats save atiduoda iš meilės pasauliui.

Ši šventė taip pat labai glaudžiai susijusi su Didžiuoju Ketvirtadieniu. Paskutinės vakarienės metu Kristus įsteigė Eucharistiją ir kunigystės sakramentą. Sakydamas: „Tai darykite mano atminimui“ (Lk 22, 19), Jis pavedė apaštalams tęsti Jo auką ir tarnystę Bažnyčioje.

Tačiau svarbu suprasti – kunigai nėra atskiri nuo Kristaus kunigystės. Jie dalyvauja vienintelėje Kristaus kunigystėje. Todėl kiekviena Eucharistija pirmiausia yra paties Kristaus veiksmas. Kunigas tampa ženklu ir įrankiu, per kurį veikia Kristus.

Šios šventės esmė – pažvelgti į Kristaus širdį. Jo kunigystė nėra valdžia ar garbė. Tai tarnystė ir auka. Evangelijoje Jėzus sako:
„Žmogaus Sūnus atėjo ne kad jam tarnautų, bet pats tarnauti ir savo gyvybės atiduoti už daugelį“ (Mt 20, 28).

Todėl Kristaus kunigystė pirmiausia reiškia meilę iki galo. Kryžius tampa tikruoju altoriumi, ant kurio Jėzus atiduoda save už pasaulį.

Ši šventė ypač kviečia melstis už kunigus. Kunigystė šiandien dažnai išgyvena sunkumus – nuovargį, vienatvę, visuomenės kritiką, dvasinius išbandymus. Todėl Bažnyčia kviečia tikinčiuosius ne tik vertinti kunigų tarnystę, bet ir juos remti malda.

Kartu ši šventė primena ir visuotinę tikinčiųjų kunigystę. Per Krikštą kiekvienas krikščionis kviečiamas aukoti Dievui savo gyvenimą – maldą, darbą, kančią, meilę. Nors tarnaujamoji kunigystė priklauso kunigams, visa Bažnyčia pašaukta gyventi kaip dvasinė auka Dievui.

Lietuvoje ši šventė ypač prasminga dėl gilaus Eucharistijos ir kunigystės pamaldumo. Mūsų krašte žmonės nuo seno gerbė kunigą kaip dvasinį tėvą, lydintį žmogų nuo krikšto iki paskutinio atsisveikinimo. Todėl ši diena tampa proga ne tik melstis už kunigus, bet ir dėkoti už jų tarnystę.

Šventė taip pat kviečia pažvelgti į Kristų kaip į Tą, kuris nuolat meldžiasi už žmogų. Laiške hebrajams sakoma:
„Jis amžinai gyvas, kad mus užtartų“ (Hbr 7, 25).

Tai labai stipri vilties žinia – Kristus nėra tolimas ar abejingas. Jis tebėra gyvas Kunigas, kuris pažįsta žmogaus silpnumą, kančią ir kelią.

Todėl ši šventė yra ne tik apie kunigus. Ji yra apie Kristų, kuris iki šiol atiduoda save dėl pasaulio.

Mūsų Viešpatie Jėzau Kristau, Aukščiausiasis ir Amžinasis Kunige, stiprink savo Bažnyčią, laimink kunigus ir pašaukimus, mokyk mus gyventi aukos ir meilės dvasia, kad visas mūsų gyvenimas taptų dovana Dievui.

Parapijos info.