Šv. Pijus V (1504–1572), popiežius, minimas balandžio 30 d.

Balandžio 30 dieną Bažnyčia mini šventąjį Pijų V – popiežių, dominikoną ir vieną svarbiausių Katalikų Bažnyčios atsinaujinimo veikėjų po Tridento Susirinkimo. Jis gyveno XVI amžiuje – didelių religinių sukrėtimų ir Reformacijos laikotarpiu, kai Bažnyčia buvo kviečiama ne tik ginti tikėjimą, bet ir pati apsivalyti bei atsinaujinti. Šventasis Pijus V tapo popiežiumi, kuris siekė ne valdžios ar prabangos, bet šventumo, drausmės ir tikro Evangelijos gyvenimo.

Būsimasis popiežius gimė 1504 metų sausio 17 dieną Bosko miestelyje netoli Aleksandrijos, Šiaurės Italijoje. Krikšto metu jam buvo suteiktas Antonijaus Gislieri vardas. Jo šeima buvo neturtinga ir paprasta. Nuo mažens Antonijus pasižymėjo rimtumu, pamaldumu ir troškimu tarnauti Dievui.

Būdamas keturiolikos metų jis įstojo į dominikonų ordiną ir gavo vienuolinį vardą Mykolas. Dominikonų gyvenimas, pagrįstas malda, studijomis ir tiesos skelbimu, labai suformavo jo asmenybę. Jis studijavo filosofiją ir teologiją, vėliau pats dėstė ir garsėjo kaip griežtas, tačiau sąžiningas bei šventas vienuolis.

1528 metais buvo įšventintas kunigu. Tuo metu Europoje sparčiai plito Reformacija, kilo religiniai ginčai ir Bažnyčia išgyveno didelius išbandymus. Mykolas Gislieri pasižymėjo tvirtu tikėjimu ir ištikimybe Bažnyčios mokymui.

Dėl savo sąžiningumo ir griežto gyvenimo jis buvo paskirtas įvairioms atsakingoms pareigoms:

• tapo inkvizitoriumi,
• vyskupu,
• kardinolu.

Nors šios pareigos šiandien kelia daug istorinių klausimų, reikia suprasti, kad XVI amžiuje Bažnyčia gyveno itin sudėtingu religinio susiskaldymo laikotarpiu. Pats Gislieri buvo žinomas ne dėl žiaurumo, bet dėl asmeninio neturto, asketiškumo ir nepaperkamumo.

1566 metų sausio 7 dieną po popiežiaus Pijaus IV mirties jis buvo išrinktas popiežiumi ir pasirinko Pijaus V vardą.

Tapęs popiežiumi Pijus V ėmėsi didelių Bažnyčios reformų. Jis siekė įgyvendinti Tridento Susirinkimo nutarimus:

• stiprinti kunigų ugdymą,
• gerinti drausmę,
• kovoti su korupcija,
• atnaujinti liturgiją,
• gilinti tikėjimo mokymą.

Pijus V pats gyveno labai kukliai. Net būdamas popiežiumi jis išlaikė dominikonišką paprastumą:

• daug meldėsi,
• pasninkavo,
• rūpinosi vargšais,
• vengė prabangos.

Jis garsėjo ypatinga meile Eucharistijai ir Mergelei Marijai.

Vienas svarbiausių jo pontifikato darbų buvo Romos Mišiolo reforma. 1570 metais jis paskelbė naują Romos Mišiolą, kuris tapo visos lotyniškos Bažnyčios liturginio gyvenimo pagrindu keliems šimtmečiams. Ši liturginė forma šiandien dažnai vadinama Tridento Mišiomis.

Pijus V taip pat labai skatino Rožinio maldą. Ypatingai svarbus įvykis buvo 1571 metų Lepanto mūšis, kai krikščionių laivynas sustabdė Osmanų imperijos puolimą Viduržemio jūroje. Popiežius kvietė visą Europą melstis Rožinį prašant Dievo Motinos užtarimo.

Po pergalės jis įvedė Pergalės Dievo Motinos šventę, kuri vėliau tapo Rožinio Švč. Mergelės Marijos švente.

Pijus V taip pat rūpinosi Bažnyčios mokymu. Jo pontifikato metu buvo paskelbtas Romos Katekizmas – svarbus dokumentas kunigų ir tikinčiųjų mokymui.

Nors buvo griežtas tikėjimo ir drausmės klausimais, asmeniniame gyvenime jis garsėjo dideliu šventumu ir gailestingumu vargšams.

Šventasis Pijus V mirė 1572 metų gegužės 1 dieną Romoje, būdamas 68 metų. Po jo mirties žmonės greitai pradėjo gerbti jį kaip šventą žmogų. 1712 metais popiežius Klemensas XI paskelbė jį šventuoju. (vatican.va)

Teologiškai šventasis Pijus V labai svarbus kaip Bažnyčios atsinaujinimo liudytojas. Jis suprato, kad tikras Bažnyčios stiprumas kyla ne iš politinės galios, bet iš šventumo.

Jo gyvenime labai ryški maldos ir liturgijos tema. Pijus tikėjo, kad Bažnyčios gyvenimo centras yra Eucharistija ir gyvas ryšys su Dievu.

Taip pat svarbi jo ištikimybė tiesai. Reformacijos laikais Bažnyčia susidūrė su dideliais iššūkiais, ir Pijus stengėsi išsaugoti tikėjimo aiškumą bei vienybę.

Pijus V primena ir tai, kad Bažnyčios atsinaujinimas pirmiausia prasideda nuo asmeninio atsivertimo bei šventumo.

Lietuvai jo pontifikatas taip pat buvo svarbus. XVI amžiuje Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje vyko intensyvūs religiniai procesai, Reformacijos ir Katalikų reformos laikotarpis. Tridento Susirinkimo dvasia ir Pijaus V reformos stipriai paveikė ir Lietuvos Bažnyčios gyvenimą.

Šiandien šventasis Pijus V primena pasauliui, kad tikėjimas negali būti paviršutiniškas. Krikščionis kviečiamas gyventi malda, tiesa ir ištikimybe Kristui.

Šventasis Pijau V, maldos ir Bažnyčios atsinaujinimo popiežiau, melskis už mus, kad liktume ištikimi Evangelijai, mylėtume Eucharistiją ir gyventume šventumo keliu.

Parapijos info.