Kraunasi...

Kovo 10 d. minima Šv. Pranciška Romietė, vienuolė

 

 

Šv. Pranciška Romietė (1384-1440), vienuolė, minima kovo 10 d.

Kovo 9 dieną Bažnyčia mini šventąją Prancišką Romietę – žmoną, motiną, našlę ir vienuolę, vieną gražiausių krikščioniško gyvenimo pasaulyje pavyzdžių. Jos gyvenimas liudija, kad šventumas pasiekiamas ne tik vienuolyno tyloje, bet ir šeimos rūpesčiuose, miesto triukšme, ligose, netektyse bei tarnystėje vargšams. Šventoji Pranciška tapo moterimi, kuri mokėjo suderinti kontempliaciją ir aktyvią meilę artimui.

Pranciška gimė 1384 metais Romoje kilmingoje šeimoje. Nuo mažens pasižymėjo giliu pamaldumu ir jautria širdimi. Dar būdama mergaitė ji troško tapti vienuole, tačiau tėvai nusprendė ją ištekinti pagal to meto papročius. Būdama vos trylikos metų ji buvo ištekinta už romiečio didiko Lorenzo Ponziani.

Iš pradžių Pranciškai buvo sunku priimti tokį gyvenimo kelią. Tačiau laikui bėgant ji suprato, kad ir šeimos gyvenime gali visiškai priklausyti Dievui. Su vyru sukūrė darnią šeimą ir susilaukė kelių vaikų.

Pranciška buvo labai gera žmona ir motina, tačiau kartu jos širdis degė meile vargšams ir kenčiantiems. Tuo metu Roma išgyveno sunkų laikotarpį:

  • karus,
  • marą,
  • badą,
  • politinį chaosą.

Mieste buvo daug skurdo ir kančios.

Pranciška savo namus pavertė pagalbos vieta vargšams. Ji:

  • dalijo maistą,
  • slaugė ligonius,
  • globojo našlaičius,
  • lankė kenčiančius žmones.

Pasakojama, kad ji dažnai pati gamindavo maistą ir nešiodavo jį vargingiausiems miesto gyventojams.

Kai Romoje kilo badas, Pranciška išdalijo daug šeimos turto vargšams. Dėl to kai kurie artimieji ją kritikavo, tačiau vyras palaikė jos gerumo darbus.

Pranciškos gyvenime netrūko ir skaudžių išbandymų. Ji neteko kelių vaikų, kentėjo dėl karo sukeltų nelaimių, o jos vyras buvo sunkiai sužeistas. Tačiau šios kančios dar labiau sustiprino jos tikėjimą ir pasitikėjimą Dievu.

Labai svarbi jos gyvenimo dalis buvo malda. Nepaisant daugybės darbų, ji kasdien rasdavo laiko tylai ir vienybei su Dievu. Tradicija pasakoja, kad ji patyrė mistinių malonių, regėjimų ir turėjo ypatingą ryšį su savo angelu sargu. Dėl to vėliau ji tapo viena iš angelų sargų pamaldumo simbolių.

1425 metais Pranciška įkūrė moterų bendruomenę, skirtą gyvenimui pagal šventojo Benedikto dvasią. Šios moterys neatsisakė pasaulio visiškai, tačiau gyveno maldos, tarnystės ir bendruomeniškumo gyvenimą. Bendruomenė vėliau tapo žinoma kaip Oblatės.

Po vyro mirties 1436 metais Pranciška pati įstojo į šią bendruomenę ir gyveno labai kukliai bei nuolankiai.

Šventoji Pranciška Romietė mirė 1440 metų kovo 9 dieną Romoje. Jos laidotuvėse dalyvavo daugybė žmonių, nes miestiečiai ją laikė šventąja dar jai gyvai esant. 1608 metais popiežius Paulius V paskelbė ją šventąja.

Šventoji Pranciška laikoma:

  • motinų,
  • našlių,
  • vairuotojų ir keliautojų globėja.

Vairuotojų globėja ji tapo daug vėliau dėl simbolinio ryšio su angelų sargų globa žmogaus kelyje.

Teologiškai šventoji Pranciška labai svarbi kaip pasaulietinio šventumo pavyzdys. Ji parodė, kad šventumas pasiekiamas ne bėgant nuo gyvenimo pareigų, bet gyvenant jas su meile ir Dievo artumu.

Jos gyvenime labai ryški artimo meilės tema. Pranciška Kristų matė vargšuose, ligoniuose ir kenčiančiuose žmonėse.

Taip pat svarbi maldos ir veiklos vienybė. Ji neatskyrė maldos nuo tarnystės – viena maitino kitą.

Pranciška primena, kad šeimos gyvenimas gali būti tikras šventumo kelias. Ji tapo šventąja ne nepaisydama šeimos gyvenimo, bet per jį.

Lietuvai jos gyvenimo pavyzdys taip pat labai artimas. Lietuviškoje krikščioniškoje tradicijoje visada buvo vertinama:

  • šeimos ištikimybė,
  • pagalba vargšams,
  • maldingumas,
  • tylus tarnavimas artimui.

Šventoji Pranciška ypač artima motinoms ir moterims, kurios kasdieniuose darbuose stengiasi išlikti ištikimos Dievui.

Šiandien, kai pasaulyje daug skubėjimo, nuovargio ir susiskaldymo, Pranciška primena, kad tikra ramybė gimsta iš gyvenimo su Dievu ir meilės žmogui.

Šventoji Pranciška Romiete, šeimos ir maldos moterie, melskis už mus, kad mokėtume mylėti savo artimą, išliktume ištikimi Dievui kasdienybėje ir rastume Kristų tarnystėje kitiems.

 

Parapijos info.

 


Kategorija Kalendorius


Grįžti atgal Paskelbta: 2026-03-09

Naujausi straipsniai



© 2026 www.zarasuparapija.lt