Sausio 27 dieną Bažnyčia mini šventąją Angelę Meriči – mergelę, pedagogę ir Uršuliečių ordino steigėją, vieną svarbiausių moterų Bažnyčios istorijoje švietimo srityje. Ji gyveno laikotarpiu, kai daugelis mergaičių neturėjo galimybės mokytis ar gauti religinio ugdymo. Šventoji Angelė suprato, kad pasaulio atsinaujinimas prasideda nuo žmogaus širdies ir kad moters ugdymas yra nepaprastai svarbus visos visuomenės ateičiai. Jos gyvenimas tapo meilės, išminties ir pasitikėjimo Dievu liudijimu.

Angelė gimė apie 1474 metus Dezencano miestelyje prie Gardos ežero Šiaurės Italijoje. Jos šeima buvo paprasta ir tikinti. Vaikystėje Angelė augo kaimo aplinkoje, tačiau anksti patyrė skausmingų netekčių – mirė jos sesuo, o vėliau ir tėvai. Šios patirtys labai paveikė jos širdį ir sustiprino troškimą gyventi Dievui.

Dar jaunystėje Angelė pasirinko skaistų ir maldos kupiną gyvenimą. Ji priklausė tretininkėms pranciškonėms ir daug laiko skyrė:

• maldai,
• Šventojo Rašto apmąstymui,
• vargšų globai,
• tarnystei žmonėms.

Gyvendama Brešoje ji vis labiau pastebėjo didelę problemą – daugybė mergaičių augo be išsilavinimo ir tikėjimo ugdymo. Tuo metu moterų švietimas dažnai buvo laikomas nesvarbiu.

Angelė suprato, kad mergaitės turi būti ugdomos ne tik buities darbams, bet ir kaip Dievo mylimi žmonės, turintys pašaukimą į šventumą.

1535 metais ji įkūrė Šventosios Uršulės draugiją – bendruomenę, kuri vėliau tapo Uršuliečių ordinu. Tai buvo labai naujoviškas žingsnis. Pirmosios uršulietės:

• negyveno uždarytos vienuolyne,
• nebuvo atskirtos nuo visuomenės,
• gyveno tarp žmonių,
• mokė mergaites,
• liudijo krikščionišką gyvenimą kasdienybėje.

Šventoji Angelė ypač pabrėžė meilės ir švelnumo svarbą auklėjime. Ji mokė, kad ugdymas turi būti pagrįstas:

• pagarba žmogui,
• kantrybe,
• gerumu,
• asmeniniu pavyzdžiu.

Ji savo seserims sakė: „Būkite meilės kupinos savo dukterims.“

Angelė buvo ne tik organizatorė, bet ir gili dvasinė mokytoja. Jos raštuose daug kalbama apie:

• pasitikėjimą Dievu,
• vidinę ramybę,
• nuolankumą,
• meilę artimui.

Ji tikėjo, kad Dievas veda žmogų net tada, kai kelias atrodo neaiškus.

Paskutiniais gyvenimo metais Angelė buvo labai gerbiama Brešos žmonių dėl savo išminties ir šventumo. Ji mirė 1540 metų sausio 27 dieną Brešoje.

1807 metais popiežius Pijus VII paskelbė ją šventąja.

Po jos mirties uršuliečių bendruomenės sparčiai išplito po Europą ir pasaulį. Uršulietės ypač pasižymėjo mergaičių švietimu ir krikščionišku ugdymu.

Teologiškai šventoji Angelė Meriči labai svarbi kaip krikščioniško ugdymo ir moters orumo liudytoja. Ji aiškiai suvokė, kad kiekvienas žmogus – tiek vyras, tiek moteris – yra sukurtas pagal Dievo paveikslą.

Jos gyvenime ypač ryški auklėjimo kaip meilės tarnystės tema. Angelė suprato, kad ugdyti žmogų reiškia padėti jam atrasti Dievo pašaukimą.

Taip pat labai svarbi pasaulietinio šventumo tema. Jos bendruomenė liudijo, kad galima gyventi visiškai Dievui neatsitraukiant nuo pasaulio žmonių ir jų poreikių.

Angelė primena, kad švelnumas ir kantrybė turi didžiulę galią keisti žmogaus širdį.

Lietuvai šventosios Angelės gyvenimas taip pat labai artimas. Lietuvoje katalikiškos mokyklos, vienuolės ir tikėjimo ugdymas ilgą laiką turėjo labai svarbią reikšmę tautos gyvenime.

Uršulietės ir kitų kongregacijų seserys Lietuvoje daug prisidėjo prie:

• mergaičių švietimo,
• tikėjimo išsaugojimo,
• kultūros puoselėjimo.

Šiandien pasaulyje, kuriame daug dvasinio pasimetimo ir vertybių krizės, šventoji Angelė primena, kad tikrasis ugdymas prasideda nuo žmogaus širdies.

Šventoji Angele Meriči, išmintinga ugdytoja ir Kristaus meilės liudytoja, melskis už mus, kad mokėtume auginti žmogų meilėje, gerbtume kiekvieno orumą ir visada pasitikėtume Dievo vedimu.

Parapijos info.