Kviečiame kasdien skaityti Šventąjį Raštą, o ypač – Dievo Žodžio sekmadienį!

Trečiąjį eilinį metų sekmadienį Bažnyčia mini Dievo Žodžio sekmadienį. Šią dieną ypatingai prisimenama Šventojo Rašto svarba krikščionio gyvenime, kviečiama giliau klausytis Dievo balso ir iš naujo atrasti Evangelijos galią žmogaus širdžiai. Šį minėjimą 2019 metais įsteigė popiežius Pranciškus apaštališkuoju laišku Aperuit illis, siekdamas, kad Dievo žodis taptų gyvu kasdienio tikinčiųjų gyvenimo centru.

Dievo Žodžio sekmadienis nėra vien dar viena liturginė diena kalendoriuje. Tai kvietimas visai Bažnyčiai:

• skaityti Šventąjį Raštą,
• jį apmąstyti,
• melstis su Dievo žodžiu,
• gyventi pagal Evangeliją.

Bažnyčia nuo pirmųjų amžių tikėjo, kad Šventajame Rašte kalba pats Dievas. Kai bažnyčioje skaitoma Evangelija, Kristus pats prabyla savo tautai. Todėl Dievo žodis nėra vien senas tekstas ar istorinis pasakojimas – tai gyvas ir veikiantis Viešpaties balsas.

Laiške hebrajams sakoma: „Dievo žodis yra gyvas, veiksmingas ir aštresnis už bet kokį dviašmenį kalaviją.“ (Hbr 4,12)

Šventasis Raštas lydėjo Bažnyčią visais laikais:

• persekiojimų metu,
• vienuolynų tyloje,
• misionierių kelionėse,
• šeimų maldoje,
• tautų išbandymuose.

Per Dievo žodį daugybė žmonių atrado tikėjimą, atsivertė ir pakeitė savo gyvenimą.

Dievo Žodžio sekmadienis glaudžiai susijęs ir su Vatikano II Susirinkimo mokymu. Konstitucijoje Dei Verbum Bažnyčia pabrėžė, kad Šventasis Raštas turi būti plačiai prieinamas visiems tikintiesiems ir kad krikščionys kviečiami dažnai skaityti Bibliją.

Popiežius Pranciškus ragino: „Biblija negali būti tik lentynoje padėta knyga.“

Dievo žodis turi tapti:

• kasdienės maldos dalimi,
• šeimos gyvenimo šviesa,
• sprendimų vedliu,
• paguoda sunkumuose.

Ši diena ypač kviečia iš naujo atrasti lectio divina tradiciją – maldingą Šventojo Rašto skaitymą. Tai senovinė Bažnyčios praktika, kai žmogus:

1. skaito Dievo žodį,
2. jį apmąsto,
3. meldžiasi,
4. pasilieka tyloje Dievo akivaizdoje.

Tokiu būdu Biblija tampa ne teorija, bet gyvu susitikimu su Kristumi.

Teologiškai Dievo Žodžio sekmadienis labai svarbus todėl, kad krikščionybėje Dievas apsireiškia kalbėdamas žmogui. Visa išganymo istorija paremta Dievo žodžiu:

• Dievas kuria pasaulį žodžiu,
• pranašai kalba Dievo vardu,
• Kristus yra įsikūnijęs Dievo Žodis,
• Evangelija skelbiama pasauliui.

Evangelijos pagal Joną pradžia skelbia: „Pradžioje buvo Žodis.“ (Jn 1,1)

Todėl Šventasis Raštas nėra tik apie Dievą kalbanti knyga – jis veda į gyvą santykį su pačiu Viešpačiu.

Lietuvai Dievo žodis taip pat turėjo ypatingą reikšmę. Lietuviškoje tradicijoje:

• namuose buvo saugoma šeimos Biblija,
• žmonės klausydavosi Evangelijos skaitymų,
• maldaknygės ir Raštas lydėjo tremtinius bei partizanus,
• tikėjimas perduodamas per Dievo žodį šeimose.

Net sunkiais okupacijų laikais Šventasis Raštas stiprino žmonių viltį ir ištikimybę.

Šiandien, kai žmogus gyvena nuolatiniame informacijos triukšme, Dievo Žodžio sekmadienis primena, kad širdžiai reikia ne tik naujienų ar nuomonių, bet gyvos tiesos.

Dievo žodis:

• guodžia,
• pataiso,
• stiprina,
• gydo,
• apšviečia žmogaus kelią.

Kaip rašo psalmininkas: „Tavo žodis – žibintas mano žingsniams ir šviesa mano takui.“ (Ps 119,105)

Tegul Dievo Žodžio sekmadienis tampa proga kiekvienam iš naujo paimti į rankas Šventąjį Raštą ir leisti Kristui prabilti į savo gyvenimą.

Viešpatie, atidaryk mūsų širdis Tavo žodžiui, kad klausytume ne tik ausimis, bet ir gyvenimu, o Evangelijos šviesa vestų mus tikėjimo, vilties ir meilės keliu.

Parapijos info.