Sausio 13 dieną Bažnyčia mini šventąjį Hiliarą – Puatjė vyskupą, Bažnyčios mokytoją ir vieną svarbiausių IV amžiaus krikščionių teologų. Jis buvo žmogus, kuris itin sunkiu laikotarpiu drąsiai gynė tikėjimo tiesą apie Kristaus dievystę ir Švenčiausiąją Trejybę. Dėl savo išminties, drąsos ir teologinių raštų šventasis Hiliaras dažnai vadinamas „Vakarų Atanazu“. Jo gyvenimas tapo ištikimybės Evangelijai ir tiesai pavyzdžiu.

Hiliaras gimė apie 315 metus Puatjė mieste Galijoje, dabartinėje Prancūzijoje, kilmingoje pagonių šeimoje. Jis gavo gerą išsilavinimą, studijavo filosofiją, retoriką ir klasikinius autorius. Jaunystėje ieškojo gyvenimo prasmės ir tiesos. Skaitydamas Šventąjį Raštą, ypač Senąjį Testamentą ir Evangelijas, pamažu atrado krikščionybę. Jį ypač palietė Dievo vardas, apreikštas Mozei: „Aš Esu.“ Hiliaras suvokė, kad tikrasis gyvenimo pagrindas yra gyvasis Dievas.

Apie 345 metus jis priėmė krikštą kartu su savo žmona ir dukra. Taip, Hiliaras buvo vedęs – ankstyvojoje Bažnyčioje tai dar nebuvo neįprasta. Jo dukra Abra vėliau taip pat buvo gerbiama kaip šventoji. Hiliaras greitai išgarsėjo savo išmintimi, tikėjimu ir dorybėmis, todėl apie 350 metus buvo išrinktas Puatjė vyskupu.

Tuo metu Bažnyčia išgyveno vieną didžiausių teologinių krizių – arijonizmo ginčą. Arijonai mokė, kad Kristus nėra tikras Dievas, o tik aukščiausias kūrinys. Šis mokymas kėlė didžiulį pavojų visam krikščionių tikėjimui, nes jei Kristus nebūtų Dievas, žmogaus išganymas netektų prasmės.

Hiliaras tapo vienu drąsiausių Nikėjos Susirinkimo tikėjimo gynėjų. 325 metų Nikėjos Susirinkimas buvo paskelbęs, kad Kristus yra „vienos prigimties su Tėvu“ – tikras Dievas iš tikro Dievo. Hiliaras šią tiesą gynė labai aiškiai ir drąsiai.

Dėl savo tvirtos pozicijos jis susilaukė didelio priešiškumo iš arijonų ir imperatoriaus Konstantijaus II, kuris palankiai žiūrėjo į arijonizmą. 356 metais Hiliaras buvo ištremtas į Frygiją Mažojoje Azijoje.

Tremtis Hiliarui tapo ne tylos, bet labai vaisingo darbo laiku. Ten jis giliau susipažino su Rytų Bažnyčios teologija ir parašė svarbiausią savo veikalą „Apie Trejybę“ (De Trinitate). Šiame kūrinyje jis aiškino:

• Tėvo ir Sūnaus vienybę,
• Kristaus dievystę,
• Švenčiausiosios Trejybės slėpinį,
• tikrojo tikėjimo svarbą.

Tai vienas svarbiausių Vakarų Bažnyčios teologinių tekstų apie Trejybę.

Hiliaras garsėjo ne tik mokslu, bet ir drąsa. Jis nevengė kritikuoti net aukštų valdžios pareigūnų, kai buvo iškraipomas tikėjimas. Dėl savo tvirtumo jis tapo nepatogus net kai kuriems vyskupams.

Apie 360 metus jam buvo leista grįžti į Puatjė. Sugrįžęs jis toliau stiprino Bažnyčią, mokė tikėjimo ir kovojo prieš klaidingus mokymus. Tarp jo mokinių buvo ir būsimasis garsus šventasis Martynas Turietis.

Hiliaras taip pat kūrė himnus ir skatino liturginį giedojimą. Jis laikomas vienu pirmųjų lotyniškų krikščioniškų himnų kūrėjų Vakaruose.

Šventasis Hiliaras mirė 367 metų sausio 13 dieną Puatjė mieste. Vėliau Bažnyčia jį paskelbė šventuoju, o 1851 metais popiežius Pijus IX suteikė jam Bažnyčios mokytojo titulą.

Teologiškai šventasis Hiliaras labai svarbus kaip Švenčiausiosios Trejybės ir Kristaus dievystės gynėjas. Jis primena, kad tikėjimo tiesa nėra vien teorija – nuo jos priklauso žmogaus išganymo supratimas.

Jo gyvenime ypač ryški tiesos tema. Hiliaras nepasidavė spaudimui, net kai dėl to teko kentėti tremtį ir vienatvę.

Taip pat labai svarbi vienybės tema. Jis troško, kad Bažnyčia liktų vieninga tikrajame tikėjime.

Hiliaras buvo ne tik teologas, bet ir ganytojas. Jo raštuose daug meilės Kristui ir troškimo, kad žmogus pažintų gyvąjį Dievą.

Lietuvai šventojo Hiliaro gyvenimas taip pat labai artimas. Lietuvos istorijoje netrūko žmonių, kurie gynė tikėjimą sunkiomis aplinkybėmis:

• okupacijų metu,
• tremtyse,
• persekiojimuose,
• dvasinių klaidų akivaizdoje.

Šventasis Hiliaras primena, kad tikėjimas reikalauja ne tik maldos, bet ir drąsos ginti tiesą.

Šiandien pasaulyje, kuriame dažnai painiojama tiesa ir nuomonė, šventasis Hiliaras kviečia nebijoti gyventi pagal Evangeliją ir tvirtai laikytis Kristaus.

Šventasis Hiliarai, Bažnyčios mokytojau ir tiesos gynėjau, melskis už mus, kad liktume ištikimi tikėjimui, drąsiai liudytume Kristų ir visada ieškotume Dievo tiesos.

Parapijos info.