Gruodžio 9 dieną Bažnyčia mini šventąjį Joną Didaką Kuautlatoatsiną, pasaulyje geriau žinomą kaip šventąjį Juaną Diegą – paprastą Meksikos indėną, kuriam 1531 metais apsireiškė Gvadelupės Švenčiausioji Mergelė Marija. Jo gyvenimas tapo nuolankumo, tikėjimo ir visiško pasitikėjimo Dievu pavyzdžiu. Šventasis Jonas Didakas primena labai svarbią Evangelijos tiesą – Dievas dažnai pasirenka ne galinguosius ar išsilavinusius, bet paprastus ir nuolankios širdies žmones.

Jonas Didakas Kuautlatoatsinas gimė apie 1474 metus netoli dabartinio Meksiko miesto, indėnų nahua tautos šeimoje. Jo vardas gimtąja kalba reiškė „kalbantis erelis“. Jis augo dar iki krikščionybės atėjimo į Meksiką ir gyveno pasaulyje, kuriame vyravo senosios actekų religijos tradicijos. XVI amžiaus pradžioje į Meksiką atvykus ispanams ir pradėjus evangelizaciją, Jonas Didakas kartu su žmona priėmė krikštą. Jis buvo pakrikštytas Juano vardu, o jo dėdė gavo Bernardino vardą. Po žmonos mirties Jonas gyveno labai kukliai ir pamaldžiai. Jis dažnai pėsčiomis eidavo ilgą kelią į Mišias ir katechezę.

1531 metų gruodžio 9 dienos rytą, eidamas į bažnyčią, jis prie Tepejako kalvos išgirdo nuostabią muziką ir pamatė švytinčią Moterį. Tai buvo Švenčiausioji Mergelė Marija. Ji kreipėsi į jį švelniai ir motiniškai, prašydama perduoti vyskupui žinią, kad toje vietoje būtų pastatyta bažnyčia. Marija pasakė norinti būti Motina visiems žmonėms – guosti kenčiančiuosius, išklausyti maldų ir rodyti Dievo meilę.

Iš pradžių Meksiko vyskupas Chuanas de Sumarraga nepatikėjo Juanu Diegu ir paprašė ženklo. Gruodžio 12 dieną Marija liepė Juanui ant žiemos metu nederlingos kalvos surinkti žydinčias kastilines rožes. Tai buvo stebuklas, nes tuo metų laiku ten negalėjo augti gėlės. Jonas surinko rožes į savo apsiaustą – tilma – ir nunešė vyskupui. Kai jis išskleidė apsiaustą, ant jo stebuklingai pasirodė Dievo Motinos atvaizdas. Šis paveikslas iki šiol saugomas Gvadelupės bazilikoje Meksike ir yra vienas garsiausių krikščioniško pasaulio relikvijų.

Po apsireiškimų prasidėjo milžiniškas žmonių atsivertimas. Per kelis dešimtmečius milijonai vietinių gyventojų priėmė krikščionybę. Gvadelupės Dievo Motina tapo visos Amerikos globėja, o Jonas Didakas – žmogumi, per kurį Dievas parodė savo meilę vargšams ir mažiesiems.

Likusį gyvenimą Jonas praleido netoli pirmosios Gvadelupės koplyčios. Jis gyveno kukliai, daug meldėsi, priimdavo piligrimus ir pasakodavo apie Dievo Motinos apsireiškimą. Jis mirė 1548 metų gegužės 30 dieną. Šimtmečius žmonės jį gerbė kaip šventą žmogų, o 1990 metais popiežius Jonas Paulius II paskelbė jį palaimintuoju. 2002 metų liepos 31 dieną tas pats popiežius kanonizavo Joną Didaką šventuoju.

Teologiškai šventojo Jono Didako gyvenimas labai svarbus todėl, kad jis liudija Dievo artumą mažam žmogui. Evangelijoje Dievas nuolat pasirenka kukliuosius – piemenis prie Betliejaus, apaštalus žvejus, Nazareto Mergelę Mariją. Jonas Didakas priklauso šiai nuolankiųjų eilei. Jis neturėjo valdžios, išsilavinimo ar turto, tačiau turėjo tikėjimą ir atvirą širdį.

Jo istorijoje labai ryški ir Dievo Motinos motinystės tema. Marija jam kalbėjo ne kaip tolima karalienė, bet kaip mylinti Motina. Garsieji jos žodžiai: „Argi aš nesu čia, tavo Motina?“ tapo paguodos šaltiniu milijonams tikinčiųjų visame pasaulyje.

Šventasis Jonas Didakas taip pat primena žmogaus orumą. Tuo metu vietiniai indėnai dažnai buvo žeminami ir laikomi mažiau vertingais. Tačiau Dievas pasirinko būtent vieną iš jų tapti didžio stebuklo liudytoju. Tai labai stipri Evangelijos žinia – kiekvienas žmogus yra brangus Dievo akyse.

Lietuvai šventojo Jono Didako istorija taip pat labai artima, nes lietuvių tikėjime Marija nuo seno užima ypatingą vietą. Kaip Meksikoje žmonės bėgo prie Gvadelupės Dievo Motinos, taip Lietuvoje tikintieji šimtmečius keliauja į Aušros Vartus, Šiluvą ar Žemaičių Kalvariją. Lietuvių tauta taip pat patyrė laikų, kai paprasti žmonės išlaikė tikėjimą sunkumuose, okupacijose ir netikrumo metu.

Šventasis Jonas Didakas šiandien primena pasauliui, kad Dievas mato kiekvieną žmogų. Net tą, kuris jaučiasi mažas, nepastebėtas ar nereikšmingas. Dievui svarbi ne žmogaus galia, bet jo širdis.

Šventasis Jonai Didakai Kuautlatoatsinai, nuolankus Dievo Motinos pasiuntiny, melskis už mus, kad išmoktume pasitikėti Dievu, išliktume paprasti ir atviri Jo valiai, o savo gyvenimu liudytume Kristaus meilę pasauliui.

Parapijos info.