Šv. Damazas I (305-384), popiežius, minimas gruodžio 11 d.

Gruodžio 11 dieną Bažnyčia mini šventąjį Damazą I – popiežių, gyvenusį vienu svarbiausių ankstyvosios Bažnyčios laikotarpių. Jis buvo žmogus, kuris rūpinosi tikėjimo grynumu, gynė Kristaus dievystės tiesą, stiprino Romos Bažnyčios autoritetą ir ypatingai puoselėjo kankinių atminimą. Šventasis Damazas prisimenamas kaip popiežius, padėjęs Bažnyčiai iš persekiojimų ir sumaišties laikų pereiti į tvirtesnį dvasinio ir teologinio brandumo etapą.

Damazas gimė apie 305 metus, tikriausiai dabartinės Ispanijos teritorijoje arba Romoje, krikščioniškoje šeimoje. Jo tėvas buvo kunigas, todėl Damazas nuo jaunystės augo Bažnyčios aplinkoje. Tuo metu krikščionybė dar nebuvo visiškai saugi – daugelis tikinčiųjų prisiminė nesenus persekiojimus, kankinių kraują ir kovą dėl teisės išpažinti Kristų. Jaunasis Damazas augo pasaulyje, kuriame Bažnyčia mokėsi gyventi naujoje laisvėje po imperatoriaus Konstantino laikų.

366 metais po popiežiaus Liberijaus mirties Damazas buvo išrinktas Romos vyskupu. Tačiau jo išrinkimas nebuvo ramus. Dalis tikinčiųjų palaikė kitą kandidatą – Ursiną, todėl Romoje kilo dideli neramumai ir net kruvini susirėmimai. Tai parodė, kad net Bažnyčioje žmonės lieka silpni ir pažeidžiami ambicijų bei nesantaikos. Vis dėlto Damazas išliko popiežiumi ir ilgainiui pelnė didelę pagarbą dėl savo išminties bei tvirtumo.

Jo pontifikato metu Bažnyčia kovojo su įvairiomis klaidatikystėmis, ypač arijonizmu, kuris neigė pilną Kristaus dievystę. Damazas aiškiai gynė Nikėjos Susirinkimo tikėjimą, skelbiantį, kad Kristus yra tikras Dievas, vienos prigimties su Tėvu. Jis suprato, kad tikėjimo tiesa nėra vien filosofinis ginčas – nuo jos priklauso žmogaus išganymo supratimas. Jei Kristus nebūtų tikras Dievas, žmogaus atpirkimas netektų prasmės.

Šventasis Damazas taip pat labai prisidėjo prie Šventojo Rašto istorijos. Jis pavedė šventajam Jeronimui parengti lotynišką Biblijos vertimą iš hebrajų ir graikų kalbų. Šis vertimas vėliau tapo garsiąja „Vulgata“, kuri daugelį amžių buvo pagrindinis Vakarų Bažnyčios Šventojo Rašto tekstas. Tai vienas svarbiausių Damazo pontifikato darbų, turėjęs milžinišką įtaką visai krikščionybei.

Damazas labai mylėjo Romos kankinius. Jis rūpinosi katakombomis, tvarkė kankinių kapus ir užrašydavo poetinius lotyniškus užrašus jų garbei. Jam buvo svarbu, kad krikščionys nepamirštų žmonių, kurie atidavė gyvybę už Kristų. Tuo metu daugelis kankinių kapų buvo apleisti ar primiršti po persekiojimų laikų, todėl Damazas siekė atgaivinti jų pagerbimą ir piligrimystes.

Jis buvo ne tik administratorius, bet ir išsilavinęs žmogus, mėgęs poeziją bei lotynų kalbą. Jo parašyti epitafijų tekstai laikomi svarbia ankstyvosios krikščionių literatūros dalimi. Šventasis Jeronimas Damazą apibūdino kaip žmogų, kuris karštai mylėjo Bažnyčią ir gynė apaštalinį tikėjimą.

Šventasis Damazas mirė 384 metų gruodžio 11 dieną Romoje. Jis buvo palaidotas šalia kankinių, kuriuos taip gerbė. Vėliau Bažnyčia jį paskelbė šventuoju.

Teologiškai šventasis Damazas labai svarbus kaip tikėjimo tiesos ir Bažnyčios vienybės gynėjas. Jo gyvenime ypač ryški pagarba Šventajam Raštui, apaštalinei tradicijai ir kankinių liudijimui. Jis suprato, kad Bažnyčia negali gyventi be atminties – pamiršusi kankinius ji pamirštų ir savo šaknis.

Damazo gyvenimas taip pat primena, kad Bažnyčia visais laikais susiduria su vidiniais sunkumais, nesantaika ir klaidomis, tačiau ją veda Dievas. Net sudėtinguose istorijos momentuose Kristus nepalieka savo Bažnyčios.

Lietuvai šventojo Damazo liudijimas taip pat labai artimas. Lietuvos žemėje tikėjimas buvo išsaugotas per daugelio žmonių auką, kančią ir ištikimybę. Tremtiniai, kaliniai, persekiojami kunigai ir tikintieji tapo savotiškais mūsų laikų kankiniais. Kaip Damazas rūpinosi Romos kankinių atminimu, taip ir Lietuva saugo savo tikėjimo liudytojų atmintį.

Šventasis Damazas primena, kad Bažnyčia turi likti ištikima:

• Evangelijai,
• Šventajam Raštui,
• apaštalų tikėjimui,
• šventųjų liudijimui.

Šiandien pasaulyje, kuriame daug sumaišties, abejonių ir tiesos iškraipymo, šventasis Damazas kviečia krikščionį nebijoti gyventi pagal tikėjimą ir saugoti dvasines šaknis.

Šventasis Damazai, ištikimas Bažnyčios ganytojau, melskis už mus, kad mylėtume Dievo žodį, gerbtume tikėjimo liudytojus ir liktume tvirti Kristaus tiesoje.

Parapijos info.