Lapkričio 16 dieną Lietuvoje švenčiama Švenčiausiosios Mergelės Marijos, Gailestingumo Motinos, iškilmė – viena brangiausių ir giliausiai Lietuvos tikinčiųjų širdyse įsišaknijusių Marijos švenčių. Ši diena neatsiejama nuo Vilniaus Aušros Vartų ir stebuklingojo Dievo Motinos paveikslo, kuris per šimtmečius tapo ne tik sostinės, bet ir visos Lietuvos dvasiniu ženklu. Tai šventė, kalbanti apie Dievo gailestingumą, Motinos globą ir žmogaus viltį net sunkiausiais istorijos laikais.

Aušros Vartai yra vieninteliai išlikę senosios Vilniaus miesto gynybinės sienos vartai. Miesto siena pradėta statyti po 1503 metų rugsėjo 6 dieną Lietuvos didžiojo kunigaikščio Aleksandro Jogailaičio suteiktos privilegijos vilniečiams. Aušros, arba Medininkų, vartai buvo vieni svarbiausių miesto vartų, vedusių į rytų kraštus. XVI amžiaus pradžioje virš vartų atsirado Švenčiausiosios Mergelės Marijos paveikslas, kuris, manoma, buvo nutapytas apie 1520–1530 metus.

Iš pradžių paveikslas buvo kabinamas vartų nišoje miesto pusėje ir saugojo miestą bei jo žmones. Vėliau, XVII amžiuje, prie vartų įsikūrę basieji karmelitai sustiprino pamaldumą Dievo Motinai. 1671 arba 1672 metais prie vartų buvo įrengta pirmoji medinė koplyčia, o vėliau pastatyta mūrinė koplyčia, kuri iki šiol yra viena švenčiausių vietų Lietuvoje. Nuo XVII amžiaus paveikslas garsėjo stebuklais, išklausytomis maldomis ir ypatinga žmonių pagarba. Prie paveikslo pradėti kabinti votai – sidabriniai ir auksiniai padėkos ženklai už patirtas malones, išgijimus ir apsaugą.

Ypatingą reikšmę Aušros Vartų Dievo Motinos pagarbinimas įgijo po 1706 metų Vilniaus gaisro. Nuo 1735 metų Aušros Vartuose pradėti rengti iškilmingi Globos atlaidai, kurie ilgainiui išaugo į didžiuosius Gailestingumo Motinos atlaidus, trunkančius visą oktavą. Į Vilnių plūsdavo piligrimai ne tik iš Lietuvos, bet ir iš Lenkijos, Baltarusijos bei kitų kraštų. Aušros Vartai tapo vieta, kur žmogus ateidavo su savo skausmu, baime, liga ar viltimi ir patirdavo motinišką Marijos artumą.

1927 metų liepos 2 dieną Aušros Vartų paveikslas buvo iškilmingai vainikuotas popiežiaus Pijaus XI pašventintomis karūnomis. Tą dieną jam oficialiai suteiktas Gailestingumo Motinos titulas. Tai buvo labai svarbus įvykis visai Lietuvai, nes Aušros Vartų Marija galutinai įtvirtinta kaip ypatinga tautos globėja ir gailestingumo ženklas.

Teologiškai ši iškilmė labai glaudžiai susijusi su Dievo gailestingumo slėpiniu. Marija vadinama Gailestingumo Motina todėl, kad ji yra Jėzaus Kristaus – įsikūnijusio Dievo Gailestingumo – Motina. Ji nėra gailestingumo šaltinis vietoje Dievo, bet žmogų vedanti prie Kristaus, kuris ant kryžiaus atvėrė pasauliui Tėvo meilės gelmę. Todėl Aušros Vartų paveiksle žmonės mato ne vien meno kūrinį, bet Motiną, kuri žvelgia į žmogų su švelnumu, supratimu ir užuojauta. Jos nuleistos akys ir sukryžiuotos rankos primena tylų susikaupimą, nuolankumą ir visišką pasitikėjimą Dievu.

Ši iškilmė taip pat labai glaudžiai susijusi su Lietuvos istorija. Per šimtmečius Aušros Vartai buvo vieta, kur žmonės meldėsi karų, okupacijų, tremčių ir nelaimių metu. Carizmo laikais, sovietų okupacijoje ir net karo metais Aušros Vartų koplyčia liko vilties vieta. Daugybė žmonių ateidavo čia prašyti apsaugos savo šeimoms, vaikams ir tautai. Neatsitiktinai popiežius Jonas Paulius II 1993 metais lankydamasis Lietuvoje Aušros Vartus pavadino ypatinga tautos vienybės vieta. Popiežius Pranciškus 2018 metais taip pat meldėsi Aušros Vartuose ir kalbėjo apie Mariją kaip Motiną, kuri lydi savo tautą per istorijos išbandymus.

Labai svarbu ir tai, kad Aušros Vartų Gailestingumo Motina vienija skirtingus žmones. Per šimtmečius prie jos paveikslo meldėsi lietuviai, lenkai, baltarusiai, katalikai, unitai ir net stačiatikiai. Tai ypatingas ženklas, kad Marijos motinystė peržengia tautų ar kalbų ribas. Ji kviečia ne susiskaldyti, bet būti viena Dievo šeima.

Šiandien, kai pasaulyje tiek daug nerimo, vienatvės ir dvasinio nuovargio, Švenčiausiosios Mergelės Marijos, Gailestingumo Motinos, iškilmė primena žmogui, kad Dievas nėra tolimas ar abejingas. Per Mariją Jis ateina prie sužeisto žmogaus širdies su gailestingumu ir meile. Aušros Vartai tampa tarsi simboliniais vartais į Dievo artumą – vieta, kur žmogus gali sugrįžti, būti priimtas ir vėl atrasti viltį.

Švenčiausioji Mergele Marija, Gailestingumo Motina, globok Lietuvą, mūsų šeimas ir kiekvieną žmogų, kuris ieško paguodos bei ramybės. Mokyk mus būti gailestingus vieni kitiems, pasitikėti Dievu sunkumuose ir visada gyventi Jo meilės šviesoje.