Kraunasi...

Sekmadienio meditacija. Dievas išmėgina kiekvieną žmogų

 

 

Jėzus liepė savo mokiniams susodinti žmones po penkiasdešimt. Žmonių tūkstančiai. Ir kodėl taip juos susodinti? Nes reikia juos pamaitinti, o mokiniai žino, kad turi tiktai penkis kepalėlius duonos ir dvi žuvis. Įdomu, ką jie galvoja, sodindami žmones? Kaip išsisuks visoje toje situacijoje? Jėzus paliepia daryti tai, kas neįmanoma, ir, negana to, Jisai net sukelia įtampą.

Mėgindamas Pilypą, Jėzus klausia: „Kur mes pirksime maisto, kad pamaitintume visus tuos žmones?“ Viešpats išbando, išmėgina mūsų pasitikėjimą Juo, ir galime įsivaizduoti, kad panašiai jautėsi Nojus, kai Dievas prašė jį statyti laivą vidury dykumos, arba Abraomas, kai Dievas pašaukė jį palikti savo kraštą, eiti kažkur į nežinomybę, į tolimą šalį ar net paskui paaukoti sūnų. Panašiai sutrikęs, ko gero, jautėsi ir Mozė. Kai jį, pabėgėlių žmogžudį, Dievas pašaukė prie krūmo eiti išgelbėti Izraelį iš Egipto. Panašiai jautėsi Jona, kai jį Dievas siuntė į Ninevę skelbti Dievo bausmės teismo undinėlės gyventojams. Sakė: „Aš silpnas, nieko negaliu, kaip aš skelbsiu jums?“ Arba pranašas Elijas – didžiausias iš pranašų – net jisai daug laiko praleido dykumoje slėpdamasis, bijodamas, kad Izabelė jo nenužudytų. Net Jonas Krikštytojas – nebuvo didesnio, gimusio iš moters, net jisai, kai Jėzus liepė jam Jį pakrikštyti, sako: „Viešpatie, kaip taip? Kaip aš tave krikštysiu? Aš turėčiau būti pakrikštytas.“

Dievas išmėgina kiekvieną žmogų. Kiekvienam pasitaiko tokių situacijų, ir tos situacijos yra galimybė mums dar labiau mylėti Dievą, dar labiau Juo pasitikėti. Viešpats taip pat su tais penkiais duonos kepalėliais ir dviem žuvimis ir tūkstančiais žmonių mums padeda išgyventi savo stoką, ribotumą, kad būtume nuolankūs stebuklo bendradarbiai, nuolankūs įrankiai. Kad įvyktų stebuklas, reikia nuolankių įrankių, kad negalvotume, jog tai mūsų nuopelnas. Tas stebuklas, tas duonos padauginimas – kad neišpuiktume, kad mokėtume pasitikėti Jėzumi bet kokioje situacijoje.

Įdomu, kad Jėzus duoną, kurią padaugino, dalija žmonėms ne pats. Jėzus tą duoną padalija per mokinius. Galime įsivaizduoti, kad ta duona mums, pavyzdžiui, krikščionims. Pirmiausia tai yra Komunija – Kristaus kūnas. Dievas atėjo į pasaulį Betliejuje. Išvertus reiškia „duonos namai“. Tai vyksta kiekvienose Mišiose. Ateina Dievas ant altoriaus ir į tą kunigą – per šių dienų mokinius – dalija duoną minioms. Taip pat per kiekvieną krikščionį, kuris „Carite“ savanoriauja, kuris yra aktyvus savo kaimynystėje, neabejingas visuomenei, per tą, kuris yra malonus su kolegomis, pagelbstintis kitiems, kuris savo giminėje sugeba atleisti, vienyti, taikyti, – per tuos žmones Dievas irgi duoda duoną kitiems.

Ko mes visi labiausiai alkstame? Meilės. Ir per mus Dievas nori tą meilės duoną padalyti kitiems. Jam nėra problemų jos padauginti. Mes skęstam Dievo malonėje, Dievo meilėje, ir Dievui reikia tik bendradarbių, kurie tą duoną išdalytų kitiems. O kaip mes tada reaguojame: „Ai, koks aš esu, Viešpatie, aš nemoku. Aš nesugebėsiu. Aš turiu tiktai penkis duonos kepalėlius ir dvi žuvis, o tų žmonių tūkstančiai. Tai ko tu iš manęs prašai, aš kaip Mozė, kaip Nojus irgi nesugebėsiu.“ Ir vėl tada tas pats klausimas. Ar tikrai pasitikiu Jėzumi? Ar tikrai pasitikiu Dievu? Šio sekmadienio Evangelija teįkvepia mus kaip tuos mokinius – jie paklūsta Jėzaus paliepimui susodinti žmones po penkiasdešimt. Ką tai simbolizuoja? Parapijas, bendruomenes, organizacijas, judėjimus, tas visas grupeles, kurie yra visa ta minia – Dievo tauta.

Kiekviena grupelė, minia turi savo vyresnįjį, atsakingąjį. Mes esame irgi pašaukti būti tais, kurie susodina žmones prie Dievo stalo ir leidžia jiems numalšinti savo alkį Dievu. Bet Dievui tam reikia bendradarbių. Ne šiaip bendradarbių, bet nuolankių įrankių, pasitikinčių Juo visada. Gėris buvo padaugintas iš mažo kūdikėlio, ir visi dangaus vaisiai mums išaugo iš mažo garstyčios grūdo. Krikščionybė paplito iš vienuolikos žmonių. Dievui nėra problemos padauginti ir daryti stebuklus. Jeigu aš esu nuolankus, Juo pasitikiu.

 

Kun. Gabrielius Satkauskas yra Santaros klinikų Dievo Gailestingumo koplyčios kapelionas

 


Kategorija Straipsniai


Grįžti atgal Paskelbta: 2024-07-28

Mėnesio populiariausi straipsniai



© 2024 www.zarasuparapija.lt