Kraunasi...

Kun. J. M. Goštautas OP: „Nenurašykime pamaldumo Švenčiausiajai Jėzaus Širdžiai praeities praktikai“

 

 

„Nenurašykime pamaldumo Švenčiausiajai Jėzaus Širdžiai praeities praktikai, praeities pamaldumui, kuris nebeturi ką pasakyti šiandienai. Dievas, vieną kartą prakalbėjęs, kalba visiems laikams. Jis prakalba ir šiandien, kai meldžiamės Švenčiausiajai Jėzaus Širdžiai“, – sako dominikonas, kunigas JOKŪBAS MARIJA GOŠTAUTAS OP.


Su dienraščio „Bernardinai.lt“ skaitytojais ir klausytojais kun. J. M. Goštautas OP Švenčiausiosios Jėzaus Širdies iškilmės proga dalijasi mintimis apie birželio mėnesio pamaldų praktikas ir ypač apie pamaldumą Švenčiausiajai Jėzaus Širdžiai.

Dominikonas kunigas Jokūbas Marija Goštautas OP ant Taboro kalno Šventojoje Žemėje. Asmeninio archyvo nuotrauka

Visas birželis yra skirtas Švenčiausiajai Jėzaus Širdžiai, be to, kun. J. M. Goštautas OP atkreipia dėmesį, kad birželis yra net trijų Širdžių: Jėzaus Širdies, Švč. Mergelės Marijos Širdies ir šventojo Juozapo Širdies – šventimo mėnuo.

„Pirmasis dalykas, į kurį reikėtų atkreipti dėmesį, – kad pamaldumas Švenčiausiajai Jėzaus Širdžiai šiandien kai kam gali atrodyti keistokai. Tačiau už jo slypi daug svarbių dalykų, – pabrėžia kun. J. M. Goštautas OP. – Šis pamaldumas pradėjo plisti XVII amžiuje kartu su šventąja Margarita Marija Alakok. Kai kas mano, kad minėtas pamaldumas yra susijęs su tam tikru sentimentalumu, romantizmu. Tačiau pamaldumas Švenčiausiajai Jėzaus Širdžiai mums pirmiausia primena, kad Dievas turi širdį. O širdis reiškia esmę, reiškia pilnatvę.

Kai kalbame apie širdį krikščioniškame dvasingume, pirmas dalykas, kurį svarbu suprasti, – kad širdis apibūdina visa tai, kas yra žmogus. Jis yra kūniška būtybė, sielos būtybė, dvasinė būtybė. Taigi širdis, kaip žmogaus centras, kalba, kad žmogus turi kūną, turi protą, psichiką, savo dvasios gyvenimą, santykio su Dievu gyvenimą.

Kai mes kalbame, kad Jėzus turi Švenčiausiąją Širdį, galvoje turime tai, kad Jis vaikščiodamas žemėje kartu su žmonėmis visa tai pakėlė į aukštumas, į sakralumą.

Taigi žmogus yra šventas, nes jis yra pašventintas per Jėzų. Ir kai mes meldžiamės Švenčiausiosios Jėzaus Širdies litanijos pabaigoje: „Padaryk mūsų širdį panašią į savo Širdį“, tai prašome: pašventink mane visą, kas aš esu, nes tu prisiėmei visa, kas aš esu, – mano žmogystę.“

Kun. J. M. Goštautas OP įsitikinęs, kad šiandien pamaldumas Švenčiausiajai Jėzaus Širdžiai prakalba – kunigas norėtų ir linkėtų, kad jis prakalbėtų mums būtent apie šią svarbią tiesą.

„Dievas yra ne tik dvasioje, apšviečiantis protą, bet Jis yra tas, kuris pašventina visą mūsų būtį. Sugrįžimas prie Dievo Širdies, Jėzaus Širdies, yra labai svarbus dalykas. Pamaldumas Jėzaus Širdžiai nėra tik jausmai, nėra tik romantika. Tai yra daug daugiau. Nes Dievas tapo žmogumi tam, kad žmogus būtų pakeltas, kaip sako apaštalas Paulius – į Dievo vaikų garbę. Tai reiškia, kad visa, kas yra žmogus, bus pašventinta ir turi būti pašventinta.

Taigi nenurašykime pamaldumo Švenčiausiajai Jėzaus Širdžiai praeities praktikai, praeities pamaldumui, kuris nebeturi ką pasakyti šiandienai. Dievas, vieną kartą prakalbėjęs, kalba visiems laikams. Jis prakalba ir šiandien, kai meldžiamės Švenčiausiajai Jėzaus Širdžiai“, – įžvalgomis dalijasi kun. J. M. Goštautas OP.

 

Vytautas Markevičius

Bernardinai.lt

 

 


Kategorija Straipsniai


Grįžti atgal Paskelbta: 2024-06-09


© 2024 www.zarasuparapija.lt