Lietuvos lurduose – bendra malda už ligonių sveikatą, tikėjimą, taiką
Kiekvienais metais daugybė tikinčiųjų pasaulyje įsilieja į piligrimines keliones, ieškodami dvasinės stiprybės, palaimos ir artimo ryšio su Dievu.
Viena garsiausių katalikiškos piligrimystės vietų Europoje yra Pietų Prancūzijos miestas Lurdas, kur kiekvienais metais pirmąjį gegužės savaitgalį iš viso pasaulio susirenka maltiečiai ir jų lydimi neįgalūs globotiniai.
Šiemet gegužę Lietuvos maltiečiai į piligriminę kelionę į Prancūzijos Lurdą kartu su neįgaliaisiais vyko jau šešioliktą kartą. Lietuvių delegacija buvo gausi – 76 piligrimai: 26 keliavo lėktuvu, 47 – autobusu ir trys – savarankiškai. Neįgalūs piligrimai į šią kelionę galėjo išvykti Lietuvos žmonių, aukojusių Lurdo žvakių akcijoje, dėka. Iš viso buvo surinkta beveik 30 000 eurų.
Būsena – kaip palaiminimas
Šiemet pirmą kartą su maltiečiais važiavo Galinos ir Alvido šeima. Jie kartu jau beveik 25 metai, likimas suvedė abu, kai po stuburo traumų gyvenimą teko tęsti neįgaliojo vežimėliuose. Bet pora nesiskundžia – namuose netrūksta meilės, pagarbos ir tikėjimo. „Esame religinga šeima, Dievas mus lydi. Bet Lurde Prancūzijoje nesilankėme, vis pasvajodavome, nes vieniems keliauti nėra lengva. Kitais metais švęsime sidabrines savo vestuves, tad Lurde mūsų tikslas – padėkoti Dievui, Švč. Mergelei Marijai, kad sutikome vienas kitą, kad einame kartu gyvenimo keliu su meile ir tikėjimu“, – pasakoja Galina.
Po kelionės kalbinama Galina sunkiai valdo pakilias emocijas: „Dievas mane suvedė su maltiečiais. Nežinau, ar gali būti saugesnė, labiau tikėjimą tvirtinanti ir energijos priduodanti piligrimystė. Nė vieno pavargusio žodžio, nė vieno atsakyto prašymo – maltiečiai yra tokia vieninga, tokia galinga bendruomenė. Negaliu jausmo nusakyti žodžiais, tiesiog norėjau kuo ilgiau būti kartu. Visos kelionės vidinė būsena – kaip palaiminimas.“

Prie Palangos lurdo. „Maltiečių“ nuotrauka
Tokios mintys ir įspūdžiai lydėjo visus Lietuvos piligrimus, patyrusius, kaip tūkstančiai žmonių su negalia, liga ir dvasios sopuliais, lydimi tūkstančių maltiečių iš viso pasaulio, randa krikščioniškąją tikėjimo ir tarnystės prasmę. Tai yra kelionė, kuri išvargina fiziškai, bet leidžia pažinti sielą.
Prancūzijos Lurdas ne visiems pasiekiamas
Vis dėlto ne visi, norintys patirti piligrimystę į šventąsias vietas užsienyje, gali tai sau leisti dėl ligų, fizinių ar finansinių priežasčių. Todėl gegužės 18-ąją 12 val. trijuose maltiečių veiklos regionuose buvo aukojamos šv. Mišios Lietuvos lurduose. Tą pačią dieną ir valandą malda skambėjo Palangos lurde – Lietuvos vakaruose, Nemunaičio lurde – Lietuvos pietuose ir Švedriškės lurde – Lietuvos rytuose. Visus norinčiuosius dalyvauti gyvai ar mintimis maltiečiai sujungė į bendrą visą šalį apimančią maldą, kurios galia dovanoja ligoniams sveikatą, sustiprina tikėjimą ir pasitikėjimą vienų kitais, o pasauliui neša taiką ir susiklausymą.
„Tegul piligrimystės jausmas ir tikėjimo stiprybė peržengia žemėlapių ribas. Parvežėme Prancūzijos Lurdo dvasią – tegul ji nusileidusi Lietuvoje vienija, liudija viltį ir linkėjimą keliauti su Dievu savo gyvenimo kelią“, – nauja tradicija pratęsti gegužės mėnesio piligrimystę Lietuvoje džiaugiasi kelionės organizatorė, maltiečių sielovados koordinatorė Irena Beržinskienė.
Palangos lurdas – susiburti prie Birutės kalno virsta tradicija
Pirmą maltiečių susibūrimą Palangos lurde padiktavo pandemija – tuomet Prancūziją buvo galima pasiekti tik mintimis ir maldomis. Tokia padėtis paskatino ieškoti būdų, kaip bendrystėje su maltiečių dvasiniais vadovais, savanoriais, neįgaliaisiais, sergančiais senyvais žmonėmis – gausiai maltiečių bendruomenei – susijungti ir pratęsti ilgametę vienybės maldoje už silpnuosius tradiciją.
Šiemet toks susibūrimas Birutės parko lurde vyko jau ketvirtą kartą. Šv. Mišias aukojo Palangos Švč. Mergelės Marijos ėmimo į dangų bažnyčios klebonas Kęstutis Balčiūnas ir kunigas Saulius Stumbra, kuris kartu minėjo 21-ąsias kunigystės šventimų metines. Bendrai melstis už viltį, bendrystę, atjautą ir palydėjimą ligoje susirinko Vakarų regiono maltiečiai su savo globojamaisiais, taip pat palangiškiai ir miesto svečiai. Gausus būrys ,,Baltijos“ mokyklos mokinių padėdami renginio metu pradėjo savo savanorystės kelią.
Toks laikas kartu, bendra malda moko mus tiesiog nusiraminti, susitaikyti ir mokytis viską priimti ramiai.
Nemunaičio lurdas – kartu su miestelio bendruomene
Nemunaičio lurdą maltiečių piligrimystė šiemet pasiekė pirmą kartą. Čia, 12 kilometrų į pietus nuo Alytaus, dešiniajame Nemuno krante, Nemunaičio bažnyčios šventoriuje pastatytą lurdą 1930 m. įrengė klebonas Adalbertas Vaitiekus Želnys.
Jame pasimelsti gegužės 18 d. susirinko Pietų Lietuvos maltiečiai iš Alytaus, Simno, Pivašiūnų, Marijampolės, Prienų ir kitur. Į maltiečių kvietimą bendrai melstis atsiliepė ir Nemunaičio bendruomenė. Šv. Mišias aukojo kunigas Rimantas Simanavičius. Jos vyko už viltį, bendrystę, piligrimystę kaip gyvenimo kelią. Maltiečiai prašė Dievo globos ir vedimo įgyvendinant didįjį savo tikslą – tarnauti kenčiantiems, teikti jiems tikėjimą ir pagalbą.
Susibūrime dalyvavo šeši iš Prancūzijos Lurdo grįžę piligrimai – jie dalijosi kelionės įspūdžiais ir prisiminimais, buvo galima įsipilti atvežto šventojo vandens.
Švedriškės lurdas – pirmosios šv. Mišios prie grotos
Apie senąjį Švedriškės lurdą žinių nėra daug. Žinoma tik tai, kad po karo Švedriškės lurdą nugriovė, bet Švč. Mergelės Marijos statulą žmonės išsaugojo ir 1991 m. rugpjūčio 18 d. lurdą atstatė bei pašventintino kunigas Alfredas Kanišauskas.
Švedriškės kaimas įsikūręs 18 kilometrų į Šiaurės Vakarus nuo Ignalinos ir garsėja medine neogotikine dvibokšte Šv. Jono Krikštytojo bažnyčia.
Švedriškės lurde šv. Mišias aukojo Visagino klebonas kunigas Raimundas Jurolaitis. Maltiečiai kartu su vietine bendruomene meldėsi už bendrystę, sveikatą, tikėjimo saugojimą ir pagalbą vargstantiems – už tai, ką jie kaip didžiausią vertybę puoselėja eidami pas globojamus žmones.
Po šv. Mišių vietos gyventojai pasakojo apie lurdo grotos atsiradimą Švedriškėje, apie jį supančias legendas, o maltiečiai piligrimai dalijosi įspūdžiais apie kelionę į Prancūzijos šventovę Lurdą, taip pat iš ten atvežtu šventuoju vandeniu.
Neapsieita ir be maltiečių sriubos! Pasak Švedriškės gyventojų, tai buvo pirmosios šv. Mišios ir toks gausus susibūrimas prie Švč. Mergelės Marijos grotos.
Bernardinai.lt
Kategorija Straipsniai