Prabangiausiame miesto restorane ponia pirmam patiekalui užsisakė išgirtą šparagų sriubą, vietinių gyventojų pasididžiavimą. Po kelių minučių malonus simpatingas padavėjas pastatė priešais moterį ant stalo gardžiai kvepiančią sriubos lėkštę ir pasitraukė.

-Padavėjau! – sušuko ponia. – Ateikite!

-Ponia? – artindamasis tarė padavėjas.

-Paragaukite šios sriubos! – liepė restorano viešnia.

-Kas nutiko, ponia? Ar pageidavote kitos sriubos?

-Paragaukite sriubos! – reikalavo moteris.

-Bet kodėl? Gal ji persūdyta?

-Paragaukite sriubos!

-Atšalusi?

-Paragaukite sriubos! – plyšojo moteris.

-Atleiskite, ponia, bet gal galėčiau sužinoti priežastį…- padavėjas svyravo.

-Jei norite sužinoti priežastį, paragaukite sriubos! – atkakliai reikalavo moteris rodydama lėkštę.

Padavėjas, matydamas, kad moters perkalbėti neįmanoma, atsisėdo prie stalo ir paieškojęs aplink lėkštę nustebęs tarė:

-Bet čia nėra šaukšto!

-Pagaliau supratote? – sušuko moteris pergalingu balsu. – Kaip tik tai ir norėjau jums pasakyti: čia nėra šaukšto!

 

„Verčiau jūs sakykite: „Taip“, jei taip, „Ne“, jei ne, o kas viršaus, tai iš piktojo“ (Evangelija pagal Matą 5, 37).

 

 

 

Bruno Ferrero

Iš knygos: „365 trumpi pasakojimai sielai“

Katalikų pasaulio leidiniai, 2016